Jį savo lėšomis įrengė kelios privataus kapitalo bendrovės, o projektą įgyvendino „Foxpay“. Kunigo Algirdo Toliato teigimu, terminalas suteiks galimybę daugiau žmonių prisidėti prie unikalaus architektūros paveldo objekto atgaivinimo, padės greičiau sutelkti bendruomenę, paversti istorinį pastatą dvasingumo ir šiuolaikinės kultūros centru.

Unikalaus grožio prieš 250 metų pačiame sostinės Senamiesčio centre vienuolių augustinų pastatytos bažnyčios istorija yra dramatiška. Vienintelė Vilniuje vieno bokšto vėlyvojo baroko stiliaus šventovė carinės Rusijos laikais buvo rekonstruota į stačiatikių cerkvę, o sovietmečiu paversta sandėliu. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dėl avarinės būklės beveik tris dešimtmečius didžioji dalis architektūrinio ansamblio buvo uždaryta. 2017 m. bažnyčią perėmė Vidaus reikalų ministerija, o 2018 m. bažnyčios trečiame aukšte buvo atšventinta Šv. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčia, kurioje sielovadą vykdo Lietuvos Policijos kapelionas kun. A. Toliatas. Pernai rudenį Ramintojos bažnyčiai administruoti ir įveiklinti Vidaus reikalų ministerija įsteigė Bendrystės ir socialinių inovacijų centrą, kurio pagrindinis veiklos tikslas – sukurti Ramintojos bažnyčioje patrauklų sielovados ir kultūros centrą, skirtą statutiniams pareigūnams ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms.

VšĮ „Bendrystės ir socialinių inovacijų centro“ vadovė Lina Blažytė pasakoja, kad pirmiausia patalpos buvo išvalytos ir pasirūpinta avarinės būklės pastatu, kad jis nekeltų pavojaus lankytojams. Dabar kas savaitę, priklausomai nuo vykstančių renginių ir šv. Mišių, čia apsilanko nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių žmonių, vis dažniau atvyksta turistų grupių. „Pakerėti šio objekto neeilinės istorijos, išskirtinumo ir visuomenės noro atgaivinti pastatą, daug lankytojų nori paaukoti lėšų, tačiau ne visuomet turi grynųjų. Esame labai dėkingi, kad privačių įmonių iniciatyva buvo įrengtas paramos rinkimo terminalas, ir vis daugiau žmonių paaukoja paremdami Ramintojos bažnyčios atgimimą“, – sako L. Blažytė.

Pakerėti šio objekto neeilinės istorijos, išskirtinumo ir visuomenės noro atgaivinti pastatą, daug lankytojų nori paaukoti lėšų, tačiau ne visuomet turi grynųjų.

Jos teigimu, visuomenės palaikymas labai svarbus, nes Ramintojos bažnyčios išlaikymas ir įveiklinimas nėra finansuojami iš valstybės biudžeto. Ramintojos bažnyčios atgaivinimo projektas vykdomas iš paramos teikėjų ir aukotojų lėšų, taip pat – iš aktyvios projektinės veiklos. „Tačiau mes tikime, kad pagrindinė idėja – paversti Ramintojos bažnyčią įvairių gyventojų grupių poreikius atliepiančiu kultūros ir dvasingumo centru – gali sutelkti tūkstančius bendraminčių. Svarbiausia, kad lankytojai būtų tikri dėl skaidrumo, žinotų apie mūsų bendrus planus ir nuolat matytų teigiamus pokyčius“, – teigia „Bendrystės ir socialinių inovacijų centro“ vadovė.

Savo lėšomis suprojektavusių ir įrengusių pirmąjį paramos surinkimo terminalą bendrovių atstovas Justinas Drėgva sako, kad ši idėja kilo vienam iš bendrovės darbuotojų: „Kaip ir kiti vilniečiai, lankomės sostinėje vykstančiuose renginiuose, kurie vis dažniau organizuojami Ramintojos bažnyčioje. Pastebėjome, kad žmonių aktyvumas ir palaikymas tik auga, o šiuolaikiškų piniginių atsiskaitymo priemonių dar nėra sukurta.“

Lietuvos banko apklausos duomenimis, net 65 proc. gyventojų pirmenybę teikia atsiskaitymui kortele, o 16 proc. apklaustųjų teigia, kad pageidauja atsiskaitinėti tik kortele arba mobiliuoju telefonu. Todėl, J. Drėgvos nuomone, atsiskaitymo terminalo įrengimas Ramintojos bažnyčioje turėtų padėti surinkti daugiau paramos lėšų, taip pat užtikrintų skaidrią lėšų apskaitą.