Auga, plečiasi, klesti, žaliuoja ir kasdien gražėja. Ką dar būtų galima pagerinti Vilniuje, kad gyvenimas taptų dar geresnis?

„Senamiesčio zona išvis turėtų būti skirta ne automobiliams“, – samprotavo vyriškis.

„Nuo Kalvarijų turgaus iki kitos stotelės nėra nė vieno suolelio, pensininkams labai sunku, jau pati norėjau skambinti į savivaldybę“, – piktinosi senjorė.

Skambinti nereikės – panašius klausimus ir pastabas bus galima aptarti gyvai, mat miestiečiai kviečiami į pirmąją vilniečių asamblėją.

„Visiems reikia tikrintis pašto dėžutes“, – pranešė Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėja Beatričė Umbrasaitė.

Išsiųsta net 13 tūkst. laiškų – jie nėra asmeniniai, be vardų ir pavardžių.

„Matome tik adresus, nežinome, kas gyvena, o adresai parinkti atsitiktine tvarka“, – aiškino B. Umbrasaitė.

Beatričė Umbrasaitė / LNK stop kadras

Galiausiai iš 13 tūkstančių bus pakviesta tik 50 dalyvių. Asamblėjoje galės dalyvauti tik pilnamečiai.

„Labai smagu būtų pabandyti, tik įdomu kaip atrinks“, – domėjosi vyriškis.

„Reikia kuo įvairesnių žmonių – ir pensininkų, ir dirbančiųjų, ir studijuojančiųjų“, – teigė B. Umbrasaitė.

Asamblėjos tema – ne apie viską, o apie judumą. Vilniečių bus klausiama, kaip juos paskatinti keliauti tvariai: pėsčiomis, dviračiu ar persėsti į viešąjį transportą.

Anot vilniečių, ir be asamblėjos aišku – naujieji troleibusai yra ankštoki, per siauri, dažnai pergrūsti.

„Labai daug žmonių ten būna. Koks lietuvis be automobilio? Kaip be arklio“, – juokavo senjorės.

„Ne visada smagu susispausti piko metu – oro trūksta, kondicionieriai neveikia“, – tikino moteris.

Žmonės sako, kad tokia asamblėja dėl judumo klausimo skamba paradoksaliai – klausiama, kaip persodinti į viešąjį transportą, kai ką tik žalioji sostinė pakėlė bilietų kainas.

LNK stop kadras

„Nebent padarytų eksperimentą, kad viešasis transportas būtų nemokamas. Nereikia nurašyti automobilių – yra šeimos su vaikais, kurie lanko darželius ir būrelius, nereikia pulti į kraštutinumus“, – tvirtino vyriškis.

„Jeigu palygintumėme Londoną ar Vieną – ten viešuoju transportu gali nuvažiuoti greičiau nei su automobiliu ar taksi kartais“, – kalbėjo kitas vyriškis.

„Vilniuje yra statuso reikalas turėti savo automobilį – tai ir mūsų mentalitetas“, – sakė dar vienas pašnekovas.

Kai kuriems šypseną kelia ir viešojo transporto laivelis.

Koks lietuvis be automobilio? Kaip be arklio. 

„Nežinau, nėra čia kur toli nuplaukti su juo“, – tvirtino moteris.

„Gal galėtų būti vientisa ir pilnai sutvarkyta dviračių takelių infrastruktūra, kad nebūtų: galiukas naujo, seno ir išvis nėra. Tegul Valdas pravažiuoja su tušinuku ir uždeda varneles“, – samprotavo vyriškis.

Planuojama, kad asamblėjos nariai galės susitikti ir su Vilniaus meru.

„Nematau didelės prasmės dalyvauti“, – teigė pašnekovas. 

Registracija į asamblėją vyks iki rugsėjo 7 d. Tuomet lauks gyvi susitikimai – penkis šeštadienius atrinktieji klausysis ekspertų ir patys kurs rekomendacijas, kurias perduos valdžiai.

Kokia dar nauda tiems, kas dalyvaus? Pasirodo, be išsakyto balso laukia ir finansinė paskata.

„Turėsime kavos ir užkandžių kiekvieną dieną, bus pietūs, važiuosime po miestą autobusais ir traukiniais, patirsime, kas yra mikrojudumas. Kiekvienam dalyviui bus skiriama 50 eurų išmoka už kiekvieną dieną – iš viso 250 eurų“, – pasakojo Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėja.

Iš viso miestui tai kainuos 80 tūkst. eurų.

Kai kurie sako – ar dalyvauti verta, spręs tik gerai įsiskaitę į kvietimą, jei tokio sulauks.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar čia statistikos glostymas, ar reklama – nuspręsčiau, gavęs laišką“, – sakė vyriškis.

„Įdomu, kaip nuoširdžiai atsižvelgs, nes kiekvienas politikas turi savo ideologiją“, – samprotavo kitas.

Anot savivaldybės, toks gyventojų įtraukimas, kaip piliečių asamblėja sparčiai populiarėja Europoje. Tai – nauja demokratijos forma ir naujas būdas valdyti miestus, ne vien išrinktiems politikams, bet ir gyventojams.