Neskubėkite kelti šlepetės prieš namuose ropojantį tarakoną. Galbūt jis – olimpinis bėgimo čempionas.

Abejojate šių vabalų sugebėjimais? Tuomet neškite juos į Lietuvos zoologijos sodą. Pritaikę specialią mitybą ir treniruočių programą, entomologai čia išugdys tikrus nugalėtojus. Sekmadienio popietę tuo galėjo įsitikinti visi Zoologijos sodo lankytojai. Beždžionių narvų apsuptyje tądien laikinai atsirado lengvosios atletikos maniežas su šešiais bėgimo takais. Šalia jų, sumuštiniam skirtoje, į šiltą medžiagos skiautę įsuktoje dėžutėje, jėgas kaupė šešiolika šnypščiančių Madagaskaro tarakonų. "Pasiruoškite, sportininkai!" – į bėgimo takelius dėdama beveik 8 cm rudos spalvos sprinterius, žiūrovų palaikymo prašė varžybų komentatorė. Pasigirdus starto signalui, vabalai pajudėjo finišo link. Ketvirtuoju numeriu pažymėto takelio dalyvis iš karto apsivertė aukštyn kojom. Jo kaimynas užsižiūrėjo į nesėkmę patyrusį brolį. Likusiųjų kojos nebuvo tokios greitos.

Nugalėtojo laurai atiteko antruoju takeliu bėgusiam sprinteriui. Pastarasis iš inercijos net nepajuto, kaip, įveikęs medinę maniežo užtvarą, atsirado šalia žiūrovų. "Fui, fui, fui!" – pajutusi rankos link artėjantį tarakoną, iš smalsuolių pulko spruko maža mergaitė. Bėgikui netikėtai nukritus ant žemės, žiūrovai nuo maniežo atitolo vos ne metro spinduliu.

"Jų nereikia bijoti", – pirštu glostydama sučiupto nugalėtojo nugarą tikino Zoologijos sodo darbuotoja. Paklausta, ar sprinterio pergalė bus pažymėta skanesniu kąsneliu, ji šyptelėjo. Esą tarakonai kasdien gauna paties geriausio maisto: bananų, apelsinų, obuolių. "Kur kas svarbiau jiems kambario šiluma – ne mažesnė nei 17 laipsnių", – nuo bėgimo takelių graibydama sportininkus kalbėjo entomologė.