Verslo taryba pasiūlė receptus, kaip apsiginti nuo ydingos praktikos, kai politikai kaip grobį dalijasi savivaldybės įmones, o į jų valdybas deleguojami lojalūs valdantiesiems politikams asmenys. Neretai tuo neapsiribojama ir savus partinius bičiulius bandoma įdarbinti dar ir į bendrovių vadovaujančiuosius postus. Todėl savivaldybės įmonės vilioja politikus kaip medus.

Vilioja kaip medus

Kauno savivaldybės įmonių valdybos sudaromos pagal valdančiųjų partijų susitarimus. Įkėlę koją į bendroves, politikai dažnai savus paskiria ir į administracijų postus.

Verslo taryba mano, kad tokią Kaune įsisenėjusią tradiciją metas naikinti.

Pirmame etape verslininkai siūlo keisti įmonių valdybų sudėtį: trečdalį sudarytų Verslo tarybos nariai, kaip nepriklausomi ir patyrę specialistai, įmonės vadovas, kaip eilinis valybos narys, savivaldybės skyrių vadovai, specialistai, kurie nėra politinio pasitikėjimo tarnautojai.

„Keista, kad dabar viešojo transporto įmonių „Kauno autobusai“ ir „Autrolis“ valdybose nėra specialistų iš savivaldybės Transporto skyriaus“, – stebėjosi Verslo tarybos narys, transporto įmonės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Siūlo kurti holdingą

Pasak Verslo tarybos nario L.Skardžiuko, valdybos, likusios be politikų, taptų stabilesnės, nepriklausytų nuo politinių intrigų ir permainų. „Tai leistų koncentruotis į efektyvesnį darbą“, – įsitikinęs jis.

Pakeitus valdybų sudėtį, būtų galima pradėti kurti koordinuojančią savivaldybės įmones holdingo tipo bendrovę. „Joje būtų galima sutelkti visų įmonių buhalteriją, informacines sistemas, bendrai vykdyti viešuosius pirkimus. Tai leistų išsiderėti palankiausias kainas. Tai senas korporacinio valdymo modelis, kuris taikomas daug įmonių vienijančiose kompanijose“, – aiškino L.Skardžiukas.

Įkūrus holdingo bendrovę, savivaldybės įmonių valdybas būtų galima išformuoti. „Tačiau galimas variantas, kad užtektų tik performuoti valdybas, jei paaiškėtų, jog pasiektas geras efektas“, – kalbėjo Verslo tarybos atstovas.

Dominuoja intrigos

L.Skardžiukas sakė savo kailiu patyręs, ką reiškia dirbti savivaldybės įmonėje, kurioje verda politinės intrigos.

„Kautra“ iki 2004 metų privatizacijos priklausė Kauno savivaldybei. Prieš pat privatizaciją L.Skardžiuką politikų valdomos valdyba apkaltino dėl neefektyvaus darbo, nors bendrovės pajamos tuo laikotarpiu tik didėjo.

„Politikų spaudimas ir nežinia, kuo gali būti bet kada apkaltintas, kiekvieną gali išvaryti iš proto“, – sudėtingą savo vadovavimo periodą prisiminė L.Skardžiukas.

Jis priminė ir nesenai virusias intrigas savivaldybės bendrovėje „Kauno vandenys“. Neatlaikęs politikų spaudimo turėjo atsistatydinti ilgametis „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas, į jo vietą atėjo socialdemokratas Linas Baltrėnas.

„Tai akivaizdžiausias protekcionizmo pavyzdys, – įsitikinęs L.Skardžiukas. – Įmonių valdymas neturi priklausyti nuo politinių frakcijų susitarimų. Juk miestiečiams nesvarbu, ar konservatorių, ar socialdemokratų vanduo tekės iš čiaupo, jiems svarbūs mažesni įmonės kaštai, efektyvus valdymas, nes nuo to priklauso ir vandens kaina.“

Jo žodžius puikiai iliustruoja ir nesenai įmonės pasiūlytas bei Kauno tarybos palaimintas sprendimas eilinį kartą didinti mokesčius už vandenį ir nuotekas.

A.Kupčinskas: bus sudėtinga

Dar prieš tapdamas meru, Andrius Kupčinskas žadėjo peržiūrėti valdybų formavimo tvarką, suteikti daugiau vietų opozicijai, bet realybė yra kitokia – naujoji koalicija pirmiausiai ėmė dalytis postus ne tik savivaldybėje, bet ir jos įmonėse.

Kiekviena iš valdančiųjų partijų Kaune dabar turi savo kuruojamas bendroves: konservatoriai šeimininkauja įmonėse „Kauno švara“, „Kauno autobusai“, partijai „Tvarka ir teisingumas“ atiteko „Autrolis“, Liberalų ir centro sąjungai – „Kauno energija“, socialdemokratams – „Kauno vandenys“ ir t.t.

A.Kupčinskas pripažino, kad Verslo tarybos pasiūlymus įgyvendinti bus sudėtinga, nes tam reikia didžiulės politinės valios. „Bet siekiamybė kada nors tampa realybe. Iš pradžių būtų paprasčiau įgyvendinti verslininkų pasiūlymą valdybose dvi vietas iš septynių paskirti Verslo tarybos nariams“, – kalbėjo Kauno meras.

Buvęs meras, dabar – savivaldybės tarybos narys Rimantas Mikaitis pastebi, kad pastaraisiais metais savivaldybių įmonės vis labiau vilioja partijas.

„Gavusios valdžią jos įnirtingai kovoja dėl didžiųjų savivaldybės bendrovių. Jos patrauklios galimybėmis įdarbinti savus žmones, giminaičius. Antai „Kauno vandenys“ neseniai įdarbino abejotinos reputacijos politiką“, – kalbėjo R.Mikaitis, galbūt turėdamas galvoje korupcijos byloje įtariamą socialdemokratą Kęstutį Kriščiūną, kurį partijos kolegos įdarbino „Kauno vandenų“ vandenvalos padalinyje.

KOMENTARAS

Žilvinas Šilėnas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Vien pastangos sumažinti politikų įtaką įmonėse yra sveikintinos. Kai į pirmą vietą iškeliamas politinis lojalumas, o ne profesionalumas, negali būti nė kalbos apie efektyvų ir našų valdymą. Politikų bandymas daryti įtaką municipalinėms įmonėms yra bene visų savivaldybių bėda. Dėl to nukenčia ir įstaigos, kurių steigėjos yra savivaldybės: ligoninės, mokyklos ir kt. Jų vadovais dažnai tampa politinėms partijoms priklausantys žmonės, nebūtinai pasižymintys darbo įgūdžiais.