Aikštelė toliau veikia, jos savininkė bendrovė "Hanner" platesnių komentarų vengia, kol nebaigtas tyrimas, o Vilniaus miesto savivaldybė planuoja patikrinti visų sostinės daugiaaukščių aikštelių saugumą.

Diskusijų audra

Ištaškęs tuščiavidurius metalinius strypelius, kurie saugojo aikštelės vidų nebent nuo lietaus ir vėjo, automobilis krito iš penkto aukšto, priekiu rėžėsi į grindinį prie įvažiavimo į pastatą ir apvirto aukštyn ratais. Vaizdo kameros užfiksavo, kad tik per plauką buvo išvengta daug didesnės nelaimės – iš daugiaaukštės aikštelės išriedėjęs kitas automobilis vos prieš akimirką pračiuožė tą vietą, į kurią rėžėsi sunkiasvoris BMW X6.

Stebuklas, kaip suplotame automobilyje gyva liko jo 39 metų vairuotoja. Prispaustą moterį išvadavę ugniagesiai gelbėtojai perdavė greitosios medicinos pagalbos medikams. Nustatyta, kad nukentėjusiajai lūžo šeši šonkauliai, plyšo kepenys, buvo smarkus vidinis kraujavimas. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kur šiuo metu gydoma sunkiai sužalota moteris, medikams jos artimieji uždraudė teikti bet kokią informaciją apie ją, ir patys su žiniasklaida bendrauti atsisako.

Visuomenėje ši kraupi nelaimė sukėlė diskusijų bangas. Internete pilna prieštaringų komentarų – vieni kaltina nukentėjusiąją, mat buvo iškelta pirminė versija, kad vairuotoja galėjo supainioti stabdžių ir akceleratoriaus pedalus, kiti baisisi, kaip toks daugiaaukštis pastatas be jokių atitvarų, uždengtas tik prikniedytų aliuminio strypelių "užuolaida", apskritai galėjo būti eksploatuojamas. Esą civilizuotoje šalyje toks nesaugus objektas būtų skubiai uždarytas, o jo savininkams pareikštas milijoninis ieškinys. Bet Lietuva yra Lietuva – čia nukentėjusių žmonių sveikata ir net gyvybė nejučiom atsiduria antrame ar trečiame plane, jei su incidentu kaip nors susijęs stambus ir įtakingas verslas.

Atitvarai ar butaforija?

Išties daugiaaukštė aikštelė Lvovo g. ir toliau veikia. Ją eksploatuojančios bendrovės "Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis iš karto po įvykio žiniasklaidai teigė, kad tai buvo labai netikėta, mat iki šiol jokių incidentų nėra buvę. Statybų kompanijos vadovas žadėjo aiškintis, kodėl įvyko nelaimė, ir jeigu paaiškės, ką aikštelėje reikia patobulinti, būtinai taip ir padarys.

Tačiau praėjusią savaitę į "Vilniaus dienos" klausimus, ar ketina rekonstruoti pastatą ir padidinti jo saugumą, gal bandė susisiekti su nukentėjusios vairuotojos artimaisiais, pasiūlyti pagalbą, "Hanner" informacijos pašykštėjo – per viešųjų ryšių bendrovę "Gravitas Partners" atsiuntė tik glaustą komentarą: "Šiuo metu vyksta tyrimas, dar nežinome visų įvykio aplinkybių, tačiau galime patikinti, kad pastato konstrukcija atitinka keliamus reikalavimus. Tai yra pirmas toks incidentas per daugiau nei 15 metų nuo komplekso "Europa" atidarymo. Apgailestaujame dėl šio įvykio ir tikimės kuo greičiau išsiaiškinti jo aplinkybes. Kol įvykis tiriamas, plačiau komentuoti negalime."

O inžinieriai, ekspertai Lvovo g. daugiaaukštei automobilių saugyklai negaili kritikos vien pažvelgę į žiniasklaidoje pateiktus nelaimės vaizdus. Esą metalinė tvorelė – dekoratyvi, o ratų atmušai ir žemi borteliai niekaip nesustabdytų akceleruojančio automobilio.

Vienos iš daugiaaukščių automobilių saugyklų projektavimo lyderių bendrovės "Eksploit" direktoriaus Martyno Mačiulio nuomone, aikštelė, kurioje įvyko nelaimė, netinkamai suprojektuota, nes atitvarų joje praktiškai nėra.

"Jeigu klausiate mano nuomonės, galiu pasakyti labai trumpai – atitvarai turėtų būti suprojektuoti taip, kad sulaikytų automobilį, važiuojantį tam tikru greičiu – dabar nepasakysiu tiksliai, koks tas greitis, bet yra skaičiavimai, yra Eurokodai, kitos normos, kuriomis vadovaujasi mūsų projektuotojai, – aiškino M.Mačiulis. – Šiuo konkrečiu atveju irgi nežinome, kokiu greičiu važiavo (vairuotoja – red. past.), koks įsibėgėjimas, bet gerai suprojektuotoje aikštelėje automobilis turi būti sulaikytas."

Skirtingi standartai

Daugelis projektuotojų naudojasi Eurokodais, kurie parengti vadovaujantis europinės standartizacijos principais. Šie europiniai standartai laikomi lygiaverčiais nacionaliniams statybų techniniams reglamentams (STR), nors pastaruosiuose gali būti nustatyti ir mažesni reikalavimai. Suprantama, kad ir įgyvendinti juos galima pigiau. Tačiau Eurokodai yra rekomenduojami, o laikytis privaloma STR, be to, Eurokodus reikia pirkti, o STR yra skelbiami viešai.

Kiekvienas projektuotojas gali rinktis, kuriuo dokumentu vadovautis. Pavyzdžiui, nacionaliniame statybos techniniame reglamente "Automobilių saugyklų projektavimas" nėra nustatyta konkrečių reikalavimų daugiaaukščių atvirų automobilių aikštelių atitvarams. Be kita ko, minėtas reglamentas buvo patvirtintas tik 2005 m., o automobilių saugykla Lvovo g. užbaigta ir komisijos priimta 2004 m.

Turbūt nebūtinai visada viskas turi būti reikalavimuose, atsakingo verslo logikoje turėtų nelikti vietos taupymui pamirštant saugumą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl šio objekto priekaištų neturi. Mat jeigu komisija aikštelę priėmė kaip tinkamą naudoti pastatą, vadinasi, visi projekto sprendiniai buvo įgyvendinti. Inspekcijos Vilniaus departamento vadovės Linos Kuksėnaitės teigimu, šiuo metu galiojantys teisės aktai sudaro visas prielaidas užtikrinti tokių pastatų kaip daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės saugumą.

Tačiau sostinėje įvykusi nelaimė gali paskatinti peržiūrėti tokių aikštelių saugumo reikalavimus. Jeigu naujais teisės aktais būtų nustatyti griežtesni daugiaaukščių aikštelių saugumo reikalavimai, jie turėtų būti taikomi ne tik naujai statomoms, bet ir jau eksploatuojamoms aikštelėms.

Tikrins visas

Skaudžios avarijos priežastis aiškinasi Vilniaus policija. Praėjusią savaitę apklausti nukentėjusiosios tyrėjams nepavyko dėl sunkios jos sveikatos būklės. Kokių priemonių, nelaukdama tyrimo pabaigos, ketina imtis miesto valdžia, jeigu jai rūpi ateityje išvengti panašių incidentų, koks įvyko savivaldybės dangoraižio pašonėje?

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis "Vilniaus dienai" teigė esąs sukrėstas šios šiurpios nelaimės. Kad tai nepasikartotų, savivaldybės specialistams, atsakingiems už statinių saugumą, rengiamas pavedimas patikrinti ir įvertinti visas Vilniaus daugiaaukštes automobilių saugojimo aikšteles.

"Kokių nors ypatingų sankcijų negalėsime pritaikyti, tačiau galėsime paskelbti nesaugiųjų sąrašą. Manau, tai padės išjudinti verslą, kad jis pats pasirūpintų savo eksploatuojamų automobilių aikštelių saugumu", – akcentavo P.Poderskis.

Jis sureagavo ir į bendrovės "Hanner" viešai pareikštą poziciją, kad automobilių saugyklos pastato konstrukcija atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus.

"Kiek man žinoma, nei seniau, nei dabar atitvarų būtinybės reikalavimuose nėra. Tačiau iš esmės daugelis projektuotojų vadovaujasi sveika logika, pavyzdžiui, vieni projektuotojai tiesiog numato 40 cm storio monolitinius bortus – tokia jų praktika, ir tiek. Turbūt nebūtinai visada viskas turi būti reikalavimuose, atsakingo verslo logikoje turėtų nelikti vietos taupymui pamirštant saugumą. Deja, kaip matome, tai dar dažnai atsitinka", – apgailestavo P.Poderskis.

Kas mokės – klausimas

Dėl taupymo nepaisant saugumo įvykus nelaimei, galima sulaukti dešimtis kartų didesnių ieškinių, nei sutaupyta. Tačiau didelės bendrovės dažniausiai yra apsidraudusios ir kompensacijas už jas moka draudikai.

"Vilniaus diena" bendrovės "Hanner" teiravosi, draudimas ar pati įmonė turėtų atlyginti žalą, jei tyrimas įrodytų, kad aikštelė nebuvo saugi. Tačiau svarstyti šio klausimo, kaip ir galimos taikos sutarties su nukentėjusia vairuotoja ar jos darbdaviu, "Hanner" nepanoro – lauks tyrimo pabaigos.

Jeigu taip, tai čia yra klausimas valstybei – kodėl nepasirūpinta, kad toks svarbus aikštelės saugumą didinantis reikalavimas būtų reglamente.

Hipotetiškas situacijas sutiko pakomentuoti Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. Jo įsitikinimu, pastato, kurį valstybinė komisija priėmė dar 2004 m., privalomoji garantinio draudimo apsauga seniausiai bus pasibaigusi, todėl jeigu "Hanner" kažkuriame etape nusižengė reikalavimams, visa atsakomybė tektų bendrovei.

"Bet jeigu "Hanner" kaltės dėl aikštelės trūkumų nebūtų aptikta, pati bendrovė galėtų reikalauti atlyginti už sugadintą savo turtą (išlaužtus daugiaaukštės aikštelės metalinius strypelius). Tuomet žalą turėtų atlyginti draudikas, apdraudęs avariją sukėlusio automobilio savininko civilinę atsakomybę. Nesvarbu, kokiu greičiu buvo važiuota, ar saugiai parkuotasi – draudimo įmonė sumokės, žinoma, jei tik vairuotoja eismo įvykio metu buvo blaivi, – atkreipė dėmesį A.Romanovskis. – Mano galva, policijos tyrimas, pradėtas dėl kūno sužalojimo eismo įvykio metu, turėtų atsakyti ir į klausimus dėl aikštelės saugumo. Atitvarų buvimas ar nebuvimas kaip tik ir yra vienas iš saugumo kriterijų."

O jeigu šis kriterijus egzistuoja tik rekomenduojamuose standartuose, o į privalomąjį statybos techninį reglamentą neįrašytas?

"Jeigu taip, tai čia yra klausimas valstybei – kodėl nepasirūpinta, kad toks svarbus aikštelės saugumą didinantis reikalavimas būtų reglamente", – įsitikinęs A.Romanovskis.