Ar ekstrasensas gali rasti dingusį žmogų? Vargu. Tai atskleidė žurnalistinis eksperimentas. Pažvelgę į tariamai dingusio, o iš tiesų JAV gyvenančio žmogaus nuotrauką, ekstrasensai pranešė: „Jam koma.“

Lankantis pas ekstrasensus galima išgirsti ir kitų neįtikimų dalykų. „Esi prakeikta, tu niekada neištekėsi“, – be skrupulų rėkė viena. Kita ragino sutelkti visas jėgas ir stengtis rasti dingusį draugą. Pažvelgusi į nuotrauką ekstrasensė pranešė, kad jis turi rimtų bėdų.
Tačiau nė viena nepasakė tiesos, kad nufotografuotas žmogus gyvena ir dirba Čikagoje. Jis neturi jokių bėdų, jam puikiai sekasi. Po kelių seansų neliko abejonių: sostinėje dirbantys ir tariamą aiškiaregystės dovaną turintys ekstrasensai yra apsišaukėliai.
Tariamos pranašystės tėra verslas. Už seansą pas aiškiaregį tenka pakloti keliasdešimt litų. Klientus jie priima prabangiuose butuose. „Visi jie apgavikai. Ar žinote, kad per metus pasaulyje gimsta keturi ypatingų galių turintys žmonės?“ – kritikos ekstrasensai negaili ir vieni kitiems.

Pirmas eksperimentas

Vieta. Pas ekstrasensę Liudą. Tikslas. Išsiaiškinti, kur yra tariamai dingęs žmogus.
Apie senamiestyje gyvenančią ekstrasensę Liudą sužinojau iš pažįstamų. Paskambinau ir susitariau susitikti. Atvykusi į jos butą apstulbau. Prie pat Vilniaus universiteto esantys Liudos namai itin prabangūs ir jaukūs. Mane pasitiko į blizgančias šlepetes įsispyrusi ir skara pečius apsigobusi vidutinio amžiaus moteris.
Ekstrasensė dirbo jaukioje palėpėje. Prisėdau ant kėdės kambario viduryje. Liuda atsisėdo prie lango. Ant stalo degė žvakė, stovėjo knygos apie magiją ir keli hipnotizuotojos diplomai. Nutaisiusi liūdną veido miną papasakojau apie dingusį draugą ir padaviau vaikino nuotrauką. „Daugiau nieko nesakykite, palaukite, kol užmegsiu su Edvinu (toks vaikino vardas, – red. past.) ryšį“, – liepė Liuda. Padėjusi nuotrauką moteris užsimerkė. Po kelių minučių kambaryje įsivyravusią tylą perskrodė jos žodžiai. „Jaučiu, kad jis gyvas. Balsas iš viršaus sako, kad Edvinas yra prie vandens, aplink jį daug žmonių. Tačiau jis sužeistas. Žaizda kairėje galvos pusėje“, – įsijautusi pasakojo aiškiaregė.
Norėdama sužinoti daugiau turėjau pateikti Liudai penkis klausimus, į kuriuos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Tačiau jau po dviejų klausimų moteris atsimerkė ir pareiškė, kad ji per daug išsiblaškiusi ir ryšys nutrūko. Spėjau sužinoti, kad Čikagoje gyvenantis draugas yra kažkur Europoje ir grįžti neketina.
Sužinojusi, kad su Edvinu nesame pora, ekstrasensė pasiūlė atvesti jo mamą. „Pamokyčiau ją, kaip atlikti šaukimo ritualą. Šaukti gali labai artimas žmogus. Tik tada sulauksime rezultatų. Nė nebandykite to suprasti. Tai nepaaiškinama“, – kalbėjo Liuda.
Pasibaigus seansui ekstrasensė pasakojo, kad dažniausiai į ją kreipiasi norintys išgyti arba turintys dvasinių bėdų žmonės. „Esu apdovanota išskirtinėmis galiomis, todėl jau ne kartą pavyko rasti ir dingusius žmones“, – gyrėsi ji.
Vienas seansas pas ekstrasensę Liudą kainuoja 100 litų. „Rezultato nėra, todėl visos sumos mokėti nereikia. Palikite, kiek galite“, – išeidama iš palėpės pasiūlė aiškiaregė. Šalia degančios žvakės padėjau 20 litų banknotą.

Antras eksperimentas

Vieta. Pas ekstrasensę Audronę. Tikslas. Išsiaiškinti, ar nieko nenutiko dingusiam žmogui.
Aiškiaregės Audronės darbo diena prasideda anksti rytą. Susitarti dėl susitikimo pavyksta tik po ilgų derybų. Ekstrasensė dirba savo bute Šeškinėje. „Eikite į didįjį kambarį ir paskaitykite apie ekstrasensus. Tuoj ateisiu“, – pasiūlė moteris.
Kambaryje pasidarė nejauku. Jame pilna ryškių dirbtinių gėlių, lėlyčių, statulėlių, žvakių. Kambarys priminė sektantų susibūrimo vietą. Po 10 minučių atėjo ir pati Audronė. Ieškodama nuotraukos papasakojau dingusio draugo istoriją. „Nuotraukos man nereikės, galiu ir be jos“, – savimi pasitikinčiu balsu išrėžė ekstrasensė.
Priešingai nei Liuda, Audronė neužsimerkė. Žiūrėdama man į akis ji pradėjo pasakoti istoriją. „Jūsų draugas sužeistas, jam koma. Šiuo metu jis guli ligoninėje kažkur Lenkijoje. Vaikinas prakeiktas, todėl jam nesiseka verslas. Jis prasiskolino. Sėbrai jį sumušė, sulaužė šonkaulius, sudaužė galvą. Tačiau balsas man sako, kad šonkauliai jau atstatyti. Po savaitės jis atsigaus iš komos, o po dviejų savaičių grįš į Lietuvą. Tačiau nieko nebeatsimins“, – neįtikimą istoriją kūrė ekstrasensė.
Pamačiusi, kad vos tramdau juoką, Audronė supyko. „Atrodo, kad draugas jums nerūpi. Be to, juoktis nederėtų, nes ir pati esate prakeikta“, – kalbėjo aiškiaregė. Nors kategoriškai pasakiau, kad apie save nieko nenoriu žinoti, moteris buvo atkakli.
„Privalau jums pasakyti. Esate prakeikta. Niekada neištekėsite ir nesusilauksite vaikų“, – pranešė ji. Anot ekstrasensės, padėti draugui ir sau galėjau tik atlikusi seansą (užsimerkusi ir 20 minučių intensyviai galvodama apie ištikusias bėdas). Supratusi, kad seanse nedalyvausiu, ekstrasensė dar labiau supyko. „Vadinasi, nenorite padėti. Jūs esate pirmas žmogus, kurio nepavyko įtikinti“, – pareiškė Audronė. Nepadėjo nei aiškiaregės ištraukta klientų atsiliepimų knyga. Nustebau pamačiusi, kiek daug žmonių tiki Audronės galiomis.
„Ateikite, kai pradėsite tikėti. Manęs laukia kita klientė“, – atsisveikino ekstrasensė. Išeidama prie durų sutikau paauglę, nešiną knygomis apie magiją. „Auga dar viena „ekstrasensė“, – pikdžiugiškai paaiškino moteris.
.