Vilniaus centrą šiomis dienomis drebina metro skleidžiamas gaudesys. Trijose miesto vietose menininkai įrengė garsines instaliacijas ir sukūrė iliuziją, kad metro rieda ir sostinės požemiais.

Idėją pasiskolino

Laukiant viešojo transporto stotelėje prie V.Kudirkos aikštės, netikėtai pasigirsta dundėjimas. Garsas tarsi sklinda iš šalia esančios požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Atrodo, kad į ją įsibėgėjęs įskrieja traukinys. Spaudžiamas stabdžio pedalas. Traukinys lėtėja, kol visai sustoja. Durys atsidaro.

Kol politikai plaka liežuviais, menininkai pristato vilniečiams projektą "Garsovaizdis 2". Tai – iš skulptoriaus Roberto Antinio ir architekto Lino Tuleikio pasiskolinta idėja. Prieš keletą metų jos nepavyko įgyvendinti Kaune. Tačiau šiomis dienomis originalus būdas priminti Vilniaus viešojo transporto problemas atgimė sostinėje.

Tai – provokacija

Projekto "Garsovaizdis 2" esmė – iš atskirų požeminių taškų mieste transliuoti metro traukinių skleidžiamus garsus ir taip sukurti fikciją, tarsi ir pas mus veiktų požeminio transporto tinklas.

"R.Antinis ir L.Tuleikis mėgino šį sumanymą įgyvendinti Kaune, tačiau metro idėja šiandien aktualesnė Vilniuje. Šiuo projektu suteikiama galimybė vilniečiams išsibandyti, "pasimatuoti" metro – o gal didmiesčio triukšmas mums priimtinas? Siūlome išgirsti, kaip skambėtų miestas, jei šios rūšies transportas būtų ir pas mus. Tačiau mes jokiu būdu nenorime prikišamai teigti, kad metro gyvybiškai reikalingas. Šiuolaikiniai meniniai projektai tikrovę paverčia iliuzija, o realybę padaro fikcija. Tai – mūsų provokacija miestiečiams: galbūt išgirdę metro dundesį žmonės ims svarstyti, kiek tokia realybė jiems aktuali, ar iš esmės reikalinga", – projekto potekstę atskleidė jį vykdančios įstaigos "Vilniaus festivaliai" direktorius Remigijus Merkelys.

Politinių prieskonių šiame sumanyme jis siūlė neieškoti: "Norint politinių motyvų būtų galima įžvelgti, bet jų čia nėra."

Dunda vakarais

Kai kuriuos praeivius gluminanti, kitiems šypseną kelianti garsinė instaliacija vakarais skamba Gedimino prospekte prie Odminių gatvės ir Rotušės aikštėje. Tačiau bene įtikinamiausiai metro iliuzija sukurta V.Kudirkos aikštėje šalia troleibusų stotelės, mat ten esantis spaudos kioskas, o ypač nuo seno, dar iš sovietinių laikų, likę įėjimai į viešuosius tualetus atrodo kaip "vartai į metro".

Pasiklausyti metro kalbos galima dar ir šiandien – nuo 17 iki maždaug 22 val. "Ši instaliacija techniškai įmanoma tik vakarais. Miestui tai nieko nekainuoja", – paaiškino R.Merkelys.

Iš miesto inžinerinių komunikacijų šachtose įrengtų kolonėlių sklindantys garsai įrašyti Niujorko ir Berlyno metro stotyse. Garsinę instaliaciją parengė kompozitorius ir elektroninės muzikos atlikėjas Vytautas V.Jurgutis.

Vakar menų fabrike "Loftas" buvo pristatytas jo ir videomenininko Vaclovo Nevčesausko audiovizualinis performansas "Metroscan". Menininkai, įgyvendindami savo ultramodernią urbanistinę abstrakciją, taip pasinaudojo senu, iš sovietinių laikų likusiu techniniu "paveldu" – vis dar veikiančiais buvusio "Elfos" fabriko keltuvais.

Garsinių projektų gūsis

Specialų projektą "Garsovaizdis" pradėta rengti prieš metus, Vilniui tapus Europos kultūros sostine. Juo pamėginta meniškai įprasminti garsinę Vilniaus aplinką. Tąkart dienos šviesą išvydo du renginiai – "Vargonų miestas" (vienu metu iš septynių Vilniaus bažnyčių į aikštę tiesiogiai transliuotas specialus muzikos kūrinys) ir "Muzika oro uostams" (Vilniaus oro uoste atliktas kultinio brito Briano Eno kūrinys).

Praėjusių metų rugsėjį buvo įgyvendintas projektas "Kalbančios durys": interaktyvios garso meno instaliacijos buvo įrengtos viešų institucijų duryse. Kiekvienas "Kalbančių durų" praeivis ar svečias turėjo galimybę prakalbinti duris, įgarsindamas durų varstymo girgždėjimą bei varstydamas ir grodamas durimis su įmontuota specialia elektronika.