Kauno politikų aistras vėl kaitina aštuonerių metų senumo Vytauto Didžiojo tilto transporto mazgo statybos istorija. Savivaldybės sandoris su „Kamesta“ jau anksčiau buvo vertinamas prieštaringai, tačiau vakar atvirai prabilta apie galimai išvaistytus milijonus.

Šokiruoja skaičiai

Į Antikorupcijos komisijos ir Miesto ūkio komiteto jungtinį posėdį vakar susirinkę politikai bandė aiškintis, kaip 2005 m. buvo sudaryta Vytauto Didžiojo tilto transporto mazgo, koncesijos sutartis. Savivaldybės atstovų teigimu, į posėdį buvo kviesti ir „Kamestos“ atstovai, tačiau jie nepasirodė.

Pasak savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Mockaus, 2009 m. koncesijos sutartis vienašališkai buvo nutraukta. Savivaldybės motyvas – bendrovė nepateikė visų reikiamų dokumentų dėl statybos užbaigimo – tarp jų ir statinio garantijos. „Kamestos“ atstovai dėl to kreipėsi į teismą.

„Jau teisme iš bendrovės atstovų pareikalavau, kad jie pateiktų atliktų darbų aktus. Jie suskaičiavo, kad atliko darbų už 22 mln. litų. Nedidelėje gatvės atkarpoje už tokią sumą padaryti tiek darbų – nerealu. Pavyzdžiui, parašyta, kad mažesniame nei 1 ha plote supilta 140 tūkst. kub. m. grunto“, – sakė A.Mockus.

Jį nustebino ir nurodyti papildomi darbai, vienas jų – įrengta neįgaliųjų nuovaža .

„Už šį nedidelį takelį su turėklais iš savivaldybės prašoma daugiau kaip milijono litų“, – stebėjosi A.Mockus.

Neatitiko konkurso sąlygų

„Savivaldybės koncesijos konkurse “Kamestos„ pasiūlymas neatitiko jo sąlygų, tačiau derybos kažkodėl vyko toliau. Į tarybą tvirtinti sutartis 2005 m. atnešta be jokių paskaičiavimų, be priedų“, – prisiminė A.Mockus. Jis patvirtino, kad su „Kamesta“ derybos apskritai neturėjo prasidėti.

Koncesijos sutartį su bendrove „Kamesta“ pasirašė tuometis savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius. Po šio sandorio jis gana greitai neteko posto.

„Pasiūlymas turėjo būti atmestas. Net nebuvo įsakymo, kuriuo patvirtinama Viešųjų pirkimų komisijos sudėtis – oficialiai ji nebuvo sudaryta, neegzistavo. Buvo darbo grupė, kurios protokoluose jos vadovu pasivadino nebeegzistuojančio savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento direktorius Alvydas Gineitas, nariais – tuomečio Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Vyšniauskas ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Raimundas Mačikėnas. Jie parašus dėjo ant nutarimų protokolų“, – pasakojo A.Mockus.

Sąrašas įtariamųjų

Dėl šio viešojo pirkimo dar 2007 m. savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ikiteisminis tyrimas iki šiol nebaigtas.

„Prokuratūra vis prijungia naujus rastus pažeidimus. Praėjusiais metais buvo kalbama, kad įtarimai bus pareikšti daugiau nei 40 žmonių. Kodėl to iki šiol nepadaryta ir byla neperduota teismui, aš nežinau“, – sakė A.Mockus.

Dar pernai spalį dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo tyrimo vilkinimo. Buvo pradėtas patikrinimas, tačiau savivaldybė negavo oficialaus atsakymo apie jo rezultatus.

Ginčai dėl taikos sutarties

2009 m. nutraukusi koncesijos sutartį savivaldybė įsivėlė į teisminius ginčus, tačiau vėliau nuspręsta su "Kamesta sudaryti taikos sutartį.

Dėl 12 mln. litų sumos ginčų nekilo. Sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų gegužę, tačiau jau vasarą kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad 12 mln. litų savivaldybei teks atseikėti ne per 20 metų, o per metus, iki šių metų birželio.

Taikos sutartį su „Kamesta“ derino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vygaudo Molio vadovaujama darbo grupė. V.Molis tikina, kad jo vadovaujama darbo grupė buvo įpareigota tik nuspręsti, ar reikia taikos sutarties, tačiau nesiderėti dėl apmokėjimo išdėstymo.

„Yra noras susitarti dėl naujos taikos sutarties. Buvo kviečiami “Kamestos„ atstovai, tačiau jie neatvyko“, – sakė Miesto ūkio komiteto pirmininkas Židrūnas Garšva.

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis sakė, kad sudaryta taikos sutartis apskųsta teismui.