Atšilus orams nemažai miesto kelių tapo ne tik sunkiai išvažiuojami dėl duobių, bet kai kur žmonės išvis palieka savo automobilius šalikelėje ir eina namo kelis kilometrus pėsčiomis.

Įkalinti purvyne

„Baisu ir pagalvoti, jei kuriam iš gyventojų prireiktų skubios medicininės pagalbos ar kiltų gaisras, – pas mus jau nuo praėjusios savaitės kelias neišvažiuojamas“, – kalbėjo Vaišvydavoje esančios Garšvės gatvės gyventoja Jolita Butkevičienė.

Kauno miesto savivaldybei priklausančioje Vaišvydavos dalyje šiomis dienomis gyventojai pasijuto kaip gūdžiausioje provincijoje, jų ir taip ne geriausios būklės žvyrkelis, atšilus orams, virto purvynu. Nuo praėjusio penktadienio dešimtys automobilių stovi išrikiuoti šalikelėje. „Grįžę praėjusį penktadienį iš darbų, į savo namus nuvažiuoti jau negalėjome. Kai kurie purvynu klampoja iki namų apie du ar tris kilometrus. Bet pikta ne dėl to, o dėl miesto valdžios požiūrio į gyventojus. Juk visi mokame didelius kelių mokesčius“, – piktinosi J.Butkevičienė.

Atokiai nuo gyvenamųjų namų laukuose palikti automobiliai patraukė ir vagių akis. Vienas vaišvydaviškis ryte atklampojęs nerado savo „VW Passat“.

Jaučiasi užmiršti

Garšvės gatvė nėra koks nors keliukas – jis jungia Vaišvydavą ir Rokus. „Čia važinėja ne tik vietinių žmonių automobiliai, bet ir tranzitinis transportas. Medžius veža miškovežiai, sunkvežimiai, todėl pažliugęs kelias greitai tapo visiškai neišvažiuojamas. Nieko negelbsti mūsų išsikovotas kelio ženklas, draudžiantis važiuoti sunkiasvorėms mašinoms“, – kalbėjo J.Butkevičienė.

Šalia kelio užlyginti anksčiau buvę melioracijos grioviai, todėl lietus ir tirpstantis sniegas neturi kur nubėgti. 

Kita gyventoja, Laura Daniusevičiūtė, sakė, kad gyventojai dėl prasto kelio kenčia ir kitais metų laikais. „Sniegą tenka valyti patiems, šiltuoju metu greideris važiuoja vos porą kartų per metus, todėl čia nuolat duobėta. Dėl sausu oru važiuojančio sunkiasvorio transporto kyla debesys dulkių“, – teigė ji.

Gyventojai sakė, kad iš savivaldybės ir seniūnijos nesulaukia jokios pagalbos. „Mums aiškinama, kad esame patys kalti, jog įsigijome sklypus atokiau nuo pagrindinių miesto kelių. Bet detaliuoius planus tvirtina valdžia, kuri rūpinasi miesto plėtra ir bendrąja infrastruktūra“, – stebėjosi J.Butkevičienė.

Besiskundžiančiųjų daug

Prastais, pažliugusiais keliais skundžiasi ir kitų mikrorajonų gyventojai. Daug jų Aleksote, Romainiuose, Vilijampolėje.

Aleksote esančios Santarvės gatvės gyventoja Danutė Mitkienė piktinosi, kad jų kelias tapo automobilių laužymo vieta. Čia esantis žvyrkelis nusėtas gilių duobių, o šiuo metu ir pažliugęs, sunkiai išvažiuojamas. „Čia vyko vandentiekio tiesimo darbai. Darbininkų užpiltas smulkus žvyras išsibarstė, susmego, liko tik purvynas“, – kalbėjo ji.

Jos kaimynas Juozas Bublys tikisi, kad reikalai pagerės, kai, išėjus visam įšalui, gatvę bus galima lyginti. „Čia nieko geriau nesugalvosi. Problema ta, kad miesto teritorijoje vis dar yra daug žvyrkelių“, – kalbėjo vyras.

Ilgą sudėtingą ruožą M. ir P.Šalčių gatve turi įveikti kelių nuosavų namų kvartalų Romainiuose gyventojai. „Vyrai bandė dėti lentas, kad kažkaip pasiektų namus, bet jos greitai sulūžo. Kreipėmės pagalbos elektroniniu paštu į Kauno miesto savivaldybę, bet esame palikti su savo problema“, – teigė Vilma Lupeikienė.

Žada tvarkyti

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pripažino, kad pastarosiomis dienomis sulaukiantys daug skundų dėl neišvažiuojamomis gatvėmis. „Daugiausia tai priemiesčio gyventojai, kurie įsigijo sklypus gražiose vietose, tačiau be normalios infrastruktūros“, – sakė jis.

Pasak A.Pakalniškio, šiuo metu miestui svarbiausia sutvarkyti pagrindinių gatvių, kuriomis važiuoja viešasis transportas, asfalto dangą, todėl apie žvyrkelių asfaltavimą net nesvarstoma. „Didžiosiose gatvėse duobių taisymo darbai jau prasidėjo, o žvyrkelių negalime lyginti, kol jie tokie pažliugę, teks palaukti“, – teigė A.Pakalniškis.

Vedėjas pažadėjo, kad Garšvės gatvėje bus ne tik lyginamas kelio paviršius, bet ir kasami grioviai šalikelėje, kad ateityje vanduo nesikauptų ant kelio.

Savivaldybės duomenimis, Kaune bendras gatvių tinklo ilgis yra apie 900 km, iš jų apie 200 km – žvyrkeliai.