Pereiti į pagrindinį turinį

Pramoninkams - netikėti miesto valdžios apribojimai

2010-07-22 17:15
Pramoninkams - netikėti miesto valdžios apribojimai
Pramoninkams - netikėti miesto valdžios apribojimai / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Daugeliui šalių kovojant dėl didesnių taršos kvotų, Kauno meras pasielgė priešingai: nepasitaręs su miesto verslo bendruomene, pasirašė paktą, kuriuo įsipareigojo mažinti taršos šaltinius. Pramonininkai sprendimą vadina pražūtingu.

Žaliojo miesto link

Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai patvirtinus, kad bendra atmosferos temperatūra didėja, ES institucijos paragino šalis nares iki 2020 m. sumažinti išmetamo CO2 kiekius 20 proc., tiek pat padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių dalį. Specialistai yra apskaičiavę, kad pastarąjį dvidešimtmetį Kaune tarša sumažėjo 30 proc.

Pasirašyti merų paktą iš didžiųjų mūsų šalies miestų suskubo Kauno ir Panevėžio merai. Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų stambesnių pramonės miestų vadovai nuo įsipareigojimo susilaikė.

"Iš didžiųjų miestų – tik mes, bet iš esmės įsipareigojimą pasirašė šimtai merų iš įvairių Europos valstybių", – pripažino Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Jo teigimu, paktas – ne tuščias pažadas, o rimtos strategijos pagrindas. Sulaukusi raginimo iš Briuselio, miesto valdžia ketina patvirtinti priemones, kurios padės įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.

Sudarė veiksmų planą

Per paskutinį prieš atostogas posėdį politikai turėtų apsispręsti, ar tvirtinti Darnios energetikos planą. Jame nurodyti sektoriai, kuriuose iki 2020 m. planuojame daugiausia sumažinti į atmosferą išmetamo CO2.

Plane rašoma, kad per dešimtmetį pastatų, įrenginių ir pramonės išskiriamo CO2 kiekis turėtų sumažėti 46,6 tūkst. tonų. Tai pasiekti pavyktų investuojant į pastatų renovaciją, apšiltinimą. Apšvietimo sistemos Kaune modernizavimas leistų sutaupyti 707 t CO2 išlakų.

Transporto sektoriuje iki 2020 m. planuojama sumažinti išmetamo CO2 kiekį iki 37 tūkst. tonų. Nuo 1990 m. išlakų sektorius šiame sektoriuje tik didėjo. Plano rengėjai įsitikinę, kad teigiamų pokyčių pavyktų pasiekti modernizavus viešojo transporto ūkį. Esą būtų sutaupyta 37 tūkst. tonų CO2 išlakų.

Efektyviausių rezultatų pasiekti planuojama šilumos ir elektros energijos gamybos srityje. Iki 2020 m. būtų pastatytos didelio efektyvumo jėgainės, naudojami atsinaujinantys ir vietiniai energijos ištekliai.

Pramonininkai sunerimo

Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) generalinis direktorius Antanas Pranculis įsitikinęs, kad toks sprendimas turės neigiamos įtakos miesto gamykloms ir potencialiems investuotojams.

"Nemanau, kad šis paktas nukreiptas konkrečiai prieš mūsų įmonę, bet jis nukreiptas prieš verslo plėtojimą Kaune, – situaciją vertino A.Pranculis. – Tokie apribojimai užkirs kelią investicijoms, didelių gamyklų statyboms mieste."

Pagrindinės miesto šilumos gamybos įmonės vadovas atkreipia dėmesį į ir nykstančią pramonę mieste. Esą bankrutuojant seniesiems fabrikams ir taip mažėja tarša mieste, verslininkai yra sąmoningi ir be papildomų įsipareigojimų investuoja į pažangias, nekenkiančias aplinkai technologijas.

"Jeigu pastatytume naują elektrinę, pereitume prie naujų technologijų, o tarša sąlyginai vienetui pagamintos produkcijos būtų mažesnė, – sakė A.Pranculis. – Jeigu taryba pritars tokiam sprendimui, bus užkirstas kelias naujoms stambioms investicijoms, mieste liks tik tarpininkavimo paslaugos, parduotuvėlės, o normalios gamybos, kuria garsėjo Kaunas, nebus."

Investicijos aplenktų

Bendrovės "Kauno stiklas" direktorius Evaldas Sauliūnas primena, kad pramonės įmonės veiklą vykdo ten, kur joms sudarytos sąlygos tai daryti. Jeigu kur nors taikomi griežtesni apribojimai, bus pasirenkama alternatyvi vietovė, kurioje reikalavimai mažesni.

"Jeigu Kaune taršos reikalavimai bus aukštesni negu kituose šalies miestuose, tai bus labai blogai. Tapti sala Lietuvoje ar Europoje yra pražūtinga", – kalbėjo E.Sauliūnas.

Jo vadovaujamas "Kauno stiklas" stiklui lydyti naudoja ne mazutą, bet gamtines dujas, todėl į aplinką išmetama mažiau teršalų.

"Turime darbuotoją, kuris seka, fiksuoja visus CO2 kiekius, kol kas atitinkame ES nustatytus reikalavimus", – teigė E.Sauliūnas.

Bankrutuojančios Kauno ketaus liejyklos buvęs direktorius Robertas Butkus perspėja, kad jeigu miestas nieko negamins, jo perspektyvos – niūrios.

"Amerikiečiai iki šiol nepasirašo Kioto susitarimo, nes supranta, kad svarbi ne tik gamtos, bet ir šalies gerovė. Žinoma, norvegai gali sau leisti pumpuoti naftą ir išlaikyti gražią gamtą, bet mes naftos neturime", – kalbėjo R.Butkus.

Jam apmaudu, kad dėl netinkamo valdžios požiūrio į verslą, žlunga viena įmonė po kitus.

"Nieko nepadaryti, ką išsirenkame, tą turime, – samprotavo R.Butkus. – Ne kiekviena įmonė turi galimybę investuoti į aplinkosaugos projektus." Kauno ketaus liejykla turėjo planų pasistatyti modernias krosnis, kurios į aplinką išmestų gerokai mažiau teršalų, tačiau projekto įvykdyti nespėjo.

Meras A.Kupčinskas įsitikinęs, kad kai kurias įmones paraginti mažinti taršą būtina. Jis žada siekti, kad KTE naudotų apsauginius filtrus, kad Kaune efektyviau būtų tvarkomos atliekos ir daugiau pasitelkiama žalioji energetika.

"Kliūčių plėtoti pramonę nedarysime, bet skatinsime technologijų atnaujinimą", – pabrėžė A.Kupčinskas.

Opozicija plano nepalaikys

Socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė tikino, kad pastarosiomis dienomis frakcijoje ne kartą diskutuota dėl Darnios energetikos plano ir dauguma socialdemokratų nėra linkę jo palaikyti.

"Kol kas trūksta informacijos, turime daug klausimų, gal per tarybos posėdį kas nors detaliau pristatys klausimą, – abejojo O.Leiputė. – Kartais mero veiksmai ir kelionės, kuriose pasirašomi paktai, įdomiai atrodo."

Jos manymu, jeigu būtų patvirtintas toks planas, Kaunas nebeturėtų galimybių būti pramonės centru.

"Meras daro viską, kad Kaunas taptų provincijos miesteliūkščiu, kuris neturi nei plėtojimosi perspektyvos, nei plėtros galimybių, tik apribojimus, – kalbėjo O.Leiputė. – Gėda, kad Kaunas, antras pagal dydį miestas, statomas į tokią padėtį."

Savivaldybės duomenimis, pasirašyti paktą merą įpareigojo taryba, tačiau dalytis atsakomybe jos nariai nėra linkę.

"Informaciją gauname iš administracijos arba mero įgaliotų asmenų, galbūt buvo priimtas skubotas sprendimas", – sakė O.Leiputė.

Proteguoja "Fortum" interesus?

Miesto tarybos Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius apskritai nėra linkęs palaikyti kokių nors mero siūlomų projektų.

"Tvirtinome daugybę visokių planų, strategijų, vizijų. Viskas ten – oras, amžinai išleidžiami pinigai mistinėms studijoms, o realiai niekas nevyksta", – piktinosi G.J.Furmanavičius.

Jo manymu, prasminga planą svarstyti tik tada, kai miesto biudžete numatyta eilutė jam finansuoti.

Kai kurie politikai įsitikinę, kad Darnios energetikos planas yra tik siaurų interesų protegavimas siekiant sukurti palankias sąlygas bendrovei "Fortum Heat Lietuva".

"Fortum" mums brukamas jau seniai. Tiesioginių įrodymų pateikti negaliu, bet laikui bėgant pamatysime, kas čia vyksta. Gali būti, kad po tokiais planais slypi kiti interesai, – svarstė G.J.Furmanavičius. – Turime savivaldybėje tokį energetikos guru Žukauską (Ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas – red. past.), kurio sūnus tampriai dirba su energetikais", – kalbėjo G.J.Furmanavičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų