Nemuno saloje statomų pramogų ir sporto rūmų valdymo konkursas netrukus peržengs į kitą stadiją. Artimiausiomis dienomis turėtų būti atplėštas vokas su finansiniu pasiūlymu.

Kauno miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius susipažino su dokumentais, įrodančiais vienintelio konkurso dalyvio galimybę užsiimti arenos valdymu 25 metus. Skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas teigė, kad prie pateiktų dokumentų nėra ko kabinėtis, todėl šiandien arba kitą savaitę "Valstybės žiniose" bus paskelbta informacija, kad konkurso dalyvis kviečiamas prie derybų stalo. Tada ir bus atplėštas vokas su finansiniu pasiūlymu. Iki to laiko nei savivaldybė, nei konkurso dalyvis finansinių pasiūlymo detalių viešai neatskleis.

Arenų valdymo versle dalyvaujančios organizacijos labai abejojo, kad arena gali būti pelninga, todėl teigė, kad už jos valdymą savivaldybė kas mėnesį turės mokėti operatoriui. Kauno meras Andrius Kupčinskas ne kartą yra išreiškęs viltį, kad naujos arenos valdytojas ne tik nepareikalaus lėšų iš biudžeto, bet jį ir papildys. Galimybę pelningai eksploatuoti tokį pastatą sumažino šiais metais šalį apėmusi finansinė krizė.

"Kauno diena" rašė, kad arenos valdymo konkursui dokumentus pateikė vos vienas dalyvis – viešosios įstaigos "Kauno Žalgirio rėmėjas" ir asociacijos "Kauno futbolo ir beisbolo klubas" konsorciumas, su kuriuo siejama pirmąją įstaigą valdanti, o antrąją remianti Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). ŪBIG yra įsigijusi didžiąją dalį Kauno "Žalgirio" akcijų.

Savivaldybė konkursą vykdo be ypatingos skubos, nes arena bus baigta statyti tik po poros metų, tačiau kuris operatorius valdys areną, norima sužinoti iki šių metų pabaigos, kai sparčiai dygstančiame statinyje prasidės vidaus darbai. Dalyvis jokių priekaištų savivaldybei neišreiškė, bet pripažįsta, kad norėtų, jog derybų baigtis paaiškėtų kuo greičiau.

"Kuo skubiau, tuo geriau. Norime kuo anksčiau prisidėti prie statybų, kad "Žalgiris" greičiau turėtų savo areną", – sakė "Žalgirio" valdybos narys Remigijus Jurgelaitis.

Vokiečių bendrovės domisi galimybe pastatyti Kaune naują futbolo stadioną, atitinkantį UEFA reikalavimus. Rekonstruoti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną vokiečiai atsisako.

"Dvi bendrovės, bendradarbiaujančios su FIFA ir UEFA, išreiškė pageidavimą Kaune statyti modernų futbolo stadioną. Tuo suinteresuota ir Lietuvos futbolo federacija", – po susitikimo su vokiečiais sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

Vokietijos bendrovių "DEKRA Real Estate Expertise GmbH" ir STRABAG atstovams pasiūlyta rekonstruoti istorinį S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, tačiau šio pasiūlymo jie atsisakė. "Kadangi šis stadionas yra saugomas paveldo objektas, jis privalo išlikti tokios pat formos, neviršyti aukštingumo reikalavimų, o vokiečiai nori pritaikyti tipinį projektą, kurį turi parengę", – sakė V.Gudėnas.

Vokiečiai pageidauja, kad jų pastatytas stadionas būtų naudojamas tik futbolui ir žada tribūnas įrengti prie pat aikštės. S.Dariaus ir S.Girėno stadione yra bėgimo takai. Jame sportuoja ir lengvaatlečiai.

"Dabar yra siūlomi du variantai – "Gintaro" stadionas arba Karinių oro pajėgų teritorija Fredoje", – sakė V.Gudėnas. Anot jo, savivaldybė sutiktų perduoti "Gintaro" stadioną vyriausybei, kad ši perleistų jį Lietuvos futbolo federacijai. Tada apleisto stadiono vietoje galėtų iškilti naujas modernus stadionas. Dėl 20 ha teritorijos Fredoje reikėtų tartis su Karinėmis oro pajėgomis.

Vokiečių bendrovės nežada prašyti pinigų iš savivaldybės, tik nori garantijų, kad pastatyto stadiono niekas iš jų neatims. "Jiems reikia žemės sklypo ir komunikacijų", – tikino V.Gudėnas. Vokiečių norams turės pritarti ir Kauno miesto taryba.

Galimybė statyti futbolo stadioną savivaldybei priklausančioje Nemuno saloje, kur dabar statomi Pramogų ir sporto rūmai, nesvarstoma. Numatyta, kad šioje teritorijoje turi likti parkas ir rekreacinės zonos.