Netylant diskusijoms dėl nuostolingai veikiančios skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ likimo, prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus valdžiai siūlo atsisakyti jai nebūdingų verslų.

Nuostolingo verslo savivaldybei nereikia

„Prezidentės pozicija yra tokia, kad būtina savivaldai atsisakyti nebūdingų paslaugų ir nuostolingų verslų. Savivalda neturi lįsti į finansinį avantiūrizmą ir tikėtis, kad valstybė prisiims už tai atsakomybę“, - po išrinktojo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir prezidentės susitikimo antradienį žurnalistams teigė šalies vadovės atstovė Daiva Ulbinaitė.

Vėliau D.Ulbinaitė BNS patvirtino, kad kalbėta apie tokias įmones ir projektus, kaip „Air Lituanica“.

Išrinktasis meras liberalas R.Šimašius ne kartą kritikavo „Air Lituanica“ projektą, vadindamas tai per didele našta miestui ir prašė, kad savivaldybė sprendimus paliktų naujai tarybai. Pasak jo, nepritraukus investuotojo, iš kompanijos valdymo reikės „sklandžiai išeiti“.

Pasigenda informacijos

Vilniaus savivaldybės valdomos oro bendrovės „Air Lituanica“ finansinė padėtis dabar yra stabili, tačiau trūksta informacijos apie jos veiklos perspektyvas, sako Civilinės aviacijos administracijos vadovas. Pasak Jorio Gintilo, po to, kai savivaldybė padidino „Start Vilniaus“ įstatinį kapitalą, oro bendrovė kuriam laikui turi pakankamai apyvartos lėšų.

„Bendrovė po paskutinių savivaldybės veiksmų ir „Start Vilniaus“ atliktų pervedimų šiuo metu turi pakankamai apyvartinių lėšų saugiai vykdyti savo veiklą, tik tai yra trumpalaikė perspektyva. Ilgalaikėje perspektyvoje reikia žiūrėti į būsimų akcininkų nuomonę ir sprendimus, nes šiuo atveju mes puikiai visi žinome, kad bendrovė buvo finansuojama per savivaldybės bendrovę „Start Vilnius“ ir mes pasigendame informacijos, kas su kompanija bus toliau - ar savivaldybė ir toliau linkusi remti kompaniją, ar viskas nukeliama privačiam investuotojui“, - BNS sakė J.Gintilas.

Anot jo, pinigų bendrovei turėtų pakakti ilgesniam laikui, tačiau viskas priklausys nuo „Air Lituanica“ strategijos ir plėtros planų.

„Apyvartinių lėšų buvimas yra pakankamai ženklus, ne keliems mėnesiams, bet tai priklauso nuo pačios bendrovės, todėl nedrįsčiau daryti toli einančių vertinimų. Jeigu jie plės savo veiklą, pinigai gali būti išnaudoti anksčiau, jeigu mažins - terminas gali pailgėti. Čia labai priklauso nuo strateginės bendrovės pozicijos, kokią ji pasirinks vykdant veiklą šių metų vasaros sezono metu“, - teigė Civilinės aviacijos administracijos vadovas.

Jo teigimu, artimiausiu metu bendrovės nemokumo klausimas neturėtų būti keliamas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau teigė, kad investuotoją bendrovei būtų galima rasti, jei ji priklausytų ne savivaldybei, o Vyriausybei. Tačiau, jo nuomone, net ir tokiu atveju tai padaryti būtų sudėtinga, nes regionas yra nedidelis, tad reikėtų bandyti jungtis su Latvijos ir Estijos oro bendrovėmis.

Kapitalą didino neteisėtai

Kovo pradžioje Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Vilniaus savivaldybė neteisėtai padidino įmonės „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą 652 tūkst. eurų piniginiu įnašu. O Apeliacinis teismas kitoje byloje nusprendė, jog Vilniaus valdžia neteisėtai padidino „Start Vilnius“ kapitalą 6,654 mln. eurų, perleisdama nekilnojamąjį turtą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pernai lapkritį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo „Air Lituanica“ veikloje.

Į Generalinę prokuratūrą, FNTT bei Valstybės kontrolę prašydami ginti viešąjį interesą bei atskleisti tikrąją įmonės finansinę padėtį spalį kreipėsi miesto tarybos nariai konservatoriai Valdas Benkunskas ir Gediminas Švilpa.

Jų teigimu, kas mėnesį įvairiomis formomis - tiek finansiniais indėliais, tiek didinant bendrovės įstatinį kapitalą nekilnojamuoju turtu - iš savivaldybės biudžeto „Air Lituanica“ netiesiogiai buvo skiriama nuo 1,5 iki 2 mln. litų dotacijų. Paremti bendrovę įsigyjant jos akcijų ar skolinant lėšų esą buvo spaudžiamos savivaldybės įmonės.