Įsivaizduokite: saulėtą savaitgalio popietę vaikštinėjate senamiesčio gatvėmis. Neiškentę alinančio karščio, nusprendžiate prisėsti greta esančio parkelio viduryje augančių medžių paunksnėje ir pailsėti lapų metamo šešėlio prieglobstyje. Ieškant vietelės įsitaisyti, už akių užkliūva greta medžio šaknų baltuojantis kupstas. Į jį įsižiūrėję suprantate, kad tai ne kas kita, o... pievagrybiai!
Panašų vaizdelį galite matyti Vilniaus centre, greta prezidentūros esančiame parkelyje. Simono Daukanto aikštės pašonėje žaliuojančią pievą mėgsta ne tik mokslo metais čia pertraukų metu prisėdantys Vilniaus universiteto studentai, bet ir miesto svečiai. Žmonės, pamatę viduryje miesto augančius grybus, tiesiog gūžčioja pečiais – toks reiškinys atrodo neįprastas net ir čia gyvenantiems senbuviams.

Pievagrybiai centre - norma

Tiesa, gamtos mokslų žinovų tokios keistenybės nestebina. Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė daktarė Jurga Motiejūnaitė tvirtina, kad grybų veisimasis tankiai apgyvendintose zonose yra visiškai normalus reiškinys.

„Pievagrybiai yra saprofitiniai, t.y. mintantys negyvomis augalinės arba gyvulinės kilmės medžiagomis arba jų liekanomis, pavyzdžiui, nukritusiais lapais, spygliais, kelmais, gyvūnų ekskrementais. Tokių grybų yra daug, jie gali užsiveisti praktiškai bet kur, kur yra organinių liekanų – miškuose, miestuose, parkuose ir t.t. Dar vienas pavyzdys – mėšlagrybiai. Jų taip galima aptikti daugumoje viešųjų erdvių. Pasitaiko, kad jų net ir patalpose pridygsta“, - pasakoja J. Motiejūnaitė.

Specialistės teigimu, kai šalia gatvės augantys pievagrybiai gali atnešti ir nemažai žalos. Jeigu šiems „patinka“ vieta, kurioje įleido šaknis (vadinamuosius „hifus“), tai grybo vaisiakūnis gali net suskaldyti asfaltuotą dangą.

Gali būti kenksmingi

Nors mieste ir miškų tankmėse augantys grybai biologiniu požiūriu niekuo nesiskiria, daugiabučių kiemuose esančiose pievose rastų grybų skinti nederėtų. Šioje srityje nusimanančių specialistų teigimu, grybai turi savybę kaupti sunkiuosius metalus, tokius kaip varis ar švinas. Jų miesto aplinkoje yra žymiai daugiau nei kitur.

„Nuo nedidelio kiekio sunkiųjų metalų „prisigėrusių“ grybų nieko gal ir nenutiks. Bet reikia turėti omenyje, kad žmogaus organizmas irgi turi savybę juos kaupti. Kasdien vartodami maistines medžiagas  mes jų ir taip gaunam, todėl paragavus miesto grybų, kūne atsiranda jų perteklius, o tai gali blogai atsiliepti žmogaus fizinei savijautai“, - tikina mokslininkė.

Specialistė taip pat pridūrė, kad jeigu kyla menkiausia abejonė dėl grybo rūšies – tokį geriau palikti ramybėje. „Eidamas grybauti žmogus privalo rinkti tik tuos grybus, kuriuos puikiai pažįsta. Nesvarbu, kur jis augtų – ar miesto centre, ar miegamojo rajono kieme, ar miške“, - mokė specialistė.

Sezonas jau prasidėjo

Nors ruduo prasidės dar po gero mėnesio, gamtos gėrybių supirkimu užsiimantys žmonės tikina, kad grybavimo įkarštis prasidėjo prieš pusę mėnesio. Grybų ir uogų supirkimu užsiimančios įmonės UAB „Vigika“ atstovas Antanas Petkūnas pasakoja, kad derlius, bent jau kol kas, yra išties gausus.

„Remiantis grybų supirkimo rodikliais, dauguma žmonių jau liepos mėnesio viduryje aktyviai pradėjo užsiiminėti grybų rinkimu. Dabar jų superkame gana daug. Sunku pasakyti ar tendencija ryški, tačiau žmonės vis aktyviau uždarbiauja rinkdami grybus. Vieni į miškus keliauja kartą per kelis mėnesius, kiti grybus šluoja nuolatos. Pastariesiems sezono laikotarpiu tai yra pagrindinis pajamų šaltinis“, - kalbėjo A. Petkūnas.

Atsakydamas į klausimą, ar nesibaimina, jog grybautojai gali priduoti prastesnių, miestuose prie gatvių augančių grybų, žinovas patikino, kad visos gėrybės yra reguliariai tikrinamos. „Visus atnešti grybai yra tiriami ne tik dėl galimo rinkėjo apsirikimo atrenkant valgomus ir nuodingus grybus, bet ir žiūrima, kokia yra jų sudėtis, ar juose nėra kitokių kenksmingų medžiagų, kurių šie galbūt galėjo „prisigerti“, - tikino specialistas.