Jį Lietuvai, Vilniui ir parlamentui dovanoja daugiau nei prieš tris dešimtmečius mirusio architekto Jono Muloko artimieji.

„Amerikos lietuviai, berods, dešimt metų ieškojo, kur būtų galima tą koplytstulpį pastatyti, ir į Vilniaus savivaldybę kreipėsi, ieškojo įvairių vietų, galiausiai pasiūlė prie Seimo. Seimo valdyba apsisprendė, kad reikia to koplytstulpio, kad mes tą dovaną priimsime, skyrėme tam vietą šalia Seimo, prie Sausio 13-osios memorialo“,  – BNS sakė Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

„Mes manome, kad prie Seimo, prie memorialo, koplystulpis, kuris simbolizuoja viltį, tikėjimą, bus toks vilties simbolis. Nuo senų laikų koplytstulpiai puošia mūsų Lietuvą. Seimas turi būti gerų vilčių, tikėjimo vieta“, – jam antrino pirmoji parlamento vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Pritarusi 17 metrų aukščio koplytstulpio statybai prie Seimo parlamento valdyba nutarė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu kuo skubiau suderinti projektą.

Parlamentas norėtų, kad koplytstulpis būtų pastatytas iki liepos 6-osios.

„Jeigu nebus spėta liepos 6-ajai, tai vis tiek bus šiais metais, vis tiek bus šimtmečio proga“, – tvirtino R. Baškienė.

Pasak A. Nekrošiaus, koplytstulpis bus iš specialaus plieno, kuris pasidengia rūdimis ir užsikonservuoja. Jis bus tik metru žemesnis už Seimo rūmus.

Koplytstulpio gamybą finansuos architekto J. Muloko artimieji.

Šiam statiniui pritarė ir Seimo rūmus projektavęs architektas Algimantas Nasvytis, ir Sausio 13-osios memorialo autorius Kęstutis Kisielius.

Koplytstulpio autorius J. Mulokas gimė 1907 metais Rokiškio rajone, 1944 metais pasitraukė į Vakarus, 1983 metais mirė JAV, Santa Monikoje. Jis yra suprojektavęs lietuvių bažnyčias Čikagoje, Niujorke, jaunimo centrą Čikagoje, koplytsuplius, paminklinius antkapius, senelių poilsio namus Omahoje ir kt.