Pereiti į pagrindinį turinį

Prisikėlimo bažnyčia atšalo. Kleboną šildo kelionės?

2010-11-23 11:33
Sunku: tikintieji nepajėgia išlaikyti bažnyčios ir patenkinti visų dvasininkų poreikių.
Sunku: tikintieji nepajėgia išlaikyti bažnyčios ir patenkinti visų dvasininkų poreikių. / Tomo Raginos nuotr.

Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje besimeldžiantys kauniečiai piktinasi, kad šventovė nešildoma, o žiemą šv. Mišios joje bus aukojamos tik sekmadieniais. Tikintieji įtaria, kad klebonas švaisto jų aukojamus pinigus savo reikmėms.

Šaltas tautos simbolis

"Kam mes aukojome pinigus, kam buvo atstatoma ši bažnyčia – Tautos prisikėlimo simbolis, jeigu dabar negalime joje melstis?" – stebėjosi į redakciją paskambinusi kaunietė. Nuolatinė Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios lankytoja pageidavo neskelbti pavardės, nes nenori užsitraukti klebono nemalonės.

Anot tikinčiosios, pernai žiemą bažnyčioje buvo labai šalta, o šiemet vėl taupoma, nes paskelbta, kad nuo lapkričio 15-osios šiokiadieniais šv. Mišios aukojamos bažnyčios rūsyje esančiame kolumbariume. Moteris šią situaciją palygino su pokariu, kai žmonės skurdo ir nuo sovietų valdžios turėjo slėpti savo religinius įsitikinimus.

"Klebonas elgiasi kaip bažnyčios savininkas: švaisto pinigus kelionėms ir kitiems dalykams, o jūs, bobutės, galite šaltoje bažnyčioje melstis ir toliau aukoti", – piktinosi moteris. Anot jos, bažnyčios klebonas Vytautas Grigaravičius prieš savaitę grįžo iš Izraelio, kur praleido 10 dienų.

Prisikėlimo bažnyčios statybas parėmusi ir dabar į ją užsukanti kaunietė tikino nenorinti skaičiuoti nei klebono, nei kitų pinigų, ir neprieštarautų dvasininko išvykoms, jeigu tikintieji galėtų melstis šiltoje bažnyčioje. "Ši bažnyčia yra kaip Tautos simbolis. Jeigu neįmanoma jos išlaikyti, tai užkalkime duris ir parašykime, kad bažnyčia bankrutavo", – svarstė moteris. Ji įsitikinusi, kad tikintieji savo aukomis nepajėgs išlaikyti visų užmojų: prabangių parapijos namų, etatinių parapijos darbuotojų, naujų automobilių ir pačios bažnyčios.

Pritarė parapiečiai?

Bažnyčios klebono monsinjoro V.Grigaravičiaus pasiteiravus apie pamaldų tvarkaraštį ir vietą, dvasininkas tikino, kad šv. Mišios aukojamos bažnyčioje.

Išgirdęs, kad žmonėms užkliuvo ketinimai aukoti Mišias ne bažnyčioje, o kolumbariume, V.Grigaravičius skėstelėjo rankomis: "Nieko nepadarysi, žmonės yra žmonės." Vis dėlto klebonas pripažino, kad, orams atvėsus, darbo dienomis bažnyčioje nebus meldžiamasi.

"Viskas dėl šildymo. Planavome pradėti šildyti nuo 15 d., bet lauke temperatūra pliusinė, bažnyčioje 10 laipsnių šilumos ir kol kas nėra ko eiti į kolumbariumą. Žiemą viduje nulinės temperatūros nebūna, tačiau ir 4 laipsniai šilumos – šalta", – nebeslėpė klebonas. Jis tikino, kad sprendimą šv. Mišias aukoti bažnyčios kolumbariume priėmė iš tikinčiųjų sudaryta parapijos pastoracinė taryba. Anot V.Grigaravičiaus, 15 tarybos narių pasisakė už, o keturi tam nepritarė.

"Mano asmeniškai toks noras buvo, kad šiokiadieniais šventos Mišios vyktų mažojoje bažnytėlėje. Taip mums ekonomiškiau, nes ten šildome. Čia ateina nedaug žmonių, o ten ateitų daugiau", – aiškino Prisikėlimo bažnyčios klebonas.

Pasiteiravus, kiek tikinčiųjų į Prisikėlimo bažnyčią susirenka šiokiadieniais, V.Grigaravičius svarstė, kad tokių būna apie 100. "Žiemą, kai šalta, ateina 10–12 žmonių", – patikslino dvasininkas.

Norėtų valdžios pagalbos

Paklaustas, ar ir praėjusią žiemą bažnyčia nebuvo šildoma, klebonas suskubo aiškinti, kad šiek tiek yra šildoma, bet, kai pabrango elektra, išlaidos padidėjo.

"Kiek aš stoviu prie altoriaus, tai nesušalsiu. Dabar sprendžiame, kaip padaryti, kad žmonėms būtų geriau", – tikino V.Grigaravičius. Jo teigimu, kolumbariume galima įjungti du elektrinius radiatorius, ir bus šilta.

Prisikėlimo bažnyčioje įrengtas elektrinis grindų šildymas. Pasak V.Grigaravičiaus, normaliai šildant, per mėnesį reikėtų mokėti apie 30 tūkst. litų. Šildymą įjungiant tik naktį, kai galioja naktinis elektros tarifas, ši suma būna perpus mažesnė.

Skaičiai

132 – tiek porų šiemet susituokė Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

200 – tiek krikštynų per metus būna šioje šventovėje.

2 tūkst. litų – tiek surenkama per savaitę iš turistų už ekskursijas.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos rekomenduojamos aukos už patarnavimus: 25–50 litų – už krikštynas, 50–100 litų – už santuoką, 100–150 litų – už laidotuves, 50 litų – už šv. Mišias.

"Visai nešildyti negalime, nes tai pakenktų pastatui", – pastebėjo klebonas. Jis užsiminė, kad, įrengiant šildymą bažnyčioje, buvo pasirašyta sutartis su savivaldybe. Miesto valdžia tuomet įsipareigojo finansiškai paremti bažnyčią, kad joje vyktų kultūriniai renginiai, koncertai. "Bet pasikeitė valdžios ir tie raštai nieko nereiškia", – apgailestavo klebonas. Pasak jo, paskutinė 4 mln. litų injekcija iš savivaldybės bažnyčios statyboms užbaigti buvo praėjusią kadenciją, o šios kadencijos valdžia Prisikėlimo bažnyčios neparėmė nė litu.

Pasiguodęs, kad miesto valdžia nepadeda išlaikyti bažnyčios, klebonas pasidžiaugė, kad sekmadieniais bažnyčioje susirenka iki 5 tūkst. tikinčiųjų. Dauguma jų aukoja bažnyčiai.

Pagarsėjo dėl egzotiškų kelionių

Bažnyčia išsilaiko iš aukų ir klebonas Vytautas Grigaravičius pripažino, kad nėra kuo skųstis. "Išsilaikome. Ir visai neblogai gyvename", – tarsi prieštaraudamas pats sau gyrėsi dvasininkas.

Paklaustas, ar dažnai važiuoja į užsienį, dvasininkas neišsisukinėjo. "Taip, važiuoju. O kodėl turėčiau nevažiuoti? Dabar buvau Šventojoje Žemėje", – išdidžiai pareiškė klebonas.

Jis tikino dažniausiai vykstąs į religines keliones su grupe. Pasak V.Grigaravičiaus tokias išvykas organizuoja įvairios bendruomenės, o žmonės susimoka patys, nes iš parapijos lėšų tokių išlaidų padengti negalima. Pats klebonas tikino keliaujantis už savo asmenines lėšas. Kaip žinia, kunigai negauna atlyginimo, o gyvena iš tikinčiųjų aukų.

Rugpjūtį dvasininkas buvo išvykęs į Prancūziją. Kunigo V.Grigaravičiaus pomėgis keliauti po svečias šalis iškilo viešumon 2006-aisiais, sugrįžus iš Kubos. Tuomet viešai buvo skelbiama, kad dvasininkui kelionę į Kubą, kur jis apžiūrinėjo apleistas bažnyčias, "kažkas padovanojo". Kalbėta, kad jis lankėsi ir dar vienoje egzotiškoje šalyje.

Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas metropolitas:

Bažnyčia bus prieinama, ir kas norės, galės ją aplankyti. Tariausi su klebonu, kad šv. Mišios būtų aukojamos ne kolumbariume, o Kristaus Prisikėlimo mažojoje bažnytėlėje, nes taip ekonomiškiau. Paminklinė Kristaus Prisikėlimo šventovė didžiulė, kaina už šildymą didelė, todėl kyla sunkumų, nors ir susirenka daug tikinčiųjų. Žmonės kartais šito nesupranta ir galvoja, kad surenkama labai daug aukų. Šiokiadieniais mažoji bažnytėlė tikrai sutalpins visus.

Didžiojoje bažnyčioje šv. Mišios prasmingos tada, kai bent suoluose vietos užpildytos. Nesmagu, kai vietų daug, o žmonių nėra. Priekaištų dėl kelionių ar automobilių, kuriais važinėja kunigai, esu girdėjęs ne kartą. Automobilis kunigui šiandien yra būtinas darbo įrankis, tik manau, kad nereikia dvasininkams vaikytis prabangių automobilių. Į mane kreipiasi žmonės, prašydami skirti kunigą, kuris religinėse kelionėse aukotų šv. Mišias ir paaiškintų. Tokiu atveju organizatoriai sumoka už kelionę, o žmonės nežino ir kartais perdeda. Kita vertus, jeigu klebonas susitaupo ir kažkur nuvažiuoja, nematau nieko blogo.

Šildymo problemos tai neišspręs. Žmonės gal nežino, kad iš parapijos pinigų kunigas negali paimti nė cento. Žmonių skiriamas aukas už patarnavimus kunigas gali panaudoti savo reikmėms, nes atlyginimas jam nemokamas. Klebonas gali pasakyti orientacines aukų sumas, jei žmogus klausia. Kartais žmonės aukoja gerokai mažiau, nei rekomenduoja Lietuvos Vyskupų Konferencija. Jeigu klebonas užsimena, kad aukojama per mažai, tai jau skamba negerai. Geras sielovadininkas turėtų to vengti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų