Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje akmeniniu grindiniu kaukšėsime nebent kitais metais – kol kas baigiamas rengti šios vietos sutvarkymo techninis projektas. Jo finansavimo klausimas iki galo neišspręstas.

Milijonas dar negautas

Neseniai pasklido žinia, kad Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymo projekto daliniam finansavimui paskirta ES struktūrinių fondų paramos suma siekia 1 mln. litų.

Skelbta, kad Kauno savivaldybė kartu su viešąja įstaiga „Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo taryba“ Ūkio ministerijai pateikė paraišką. Šis projektas buvo įtrauktas į Viešosios turizmo infrastruktūros valstybės planuojamų projektų sąrašą.

„Pinigai dar negauti. Jei projektas atitiks visus reikalavimus, tada ir bus skirtos lėšos“, - įvykių neskubino Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybos vadovas, šventovės klebonas Vytautas Grigaravičius.

Pirmojo etapo darbams numatoma išleisti apie 3,5 mln. litų. Kadangi iš ES tikimasi gauti 1 mln. litų, reikės dar 2,5 mln. litų.

„Likusius pinigus skirs parapija ir miesto savivaldybė. Skaičių neskelbiame, nes vyksta derybos, svarstoma, kokiomis dalimis kas prisidės“, - sakė V.Grigaravičius.

Projektas gulėjo 6 metus

Žinia, kad pagaliau bus gauta lėšų Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymui, įdarbino architektus. Techninį projektą tikimasi parengti iki gruodžio 1 dienos.

„Po to laukia įvairios procedūros, derinimai. Tada bus skelbiamas rangovo paieškos konkursas. Jei viskas vyks sklandžiai, statybos darbai galėtų prasidėti ateinantį pavasarį“, - prognozavo šventovės aplinkos sutvarkymo projekto autorius, E.Miliūno studijos architektas Aurimas Ramanauskas.

Tiesa, idėjos, kaip sutvarkyti šios išskirtinės Kauno ir visos Lietuvos šventovės aplinką, popieriuje išguldytos seniai, architektūrinės išraiškos sprendiniams pritarta dar 2006 metais. Užbaigus tvarkyti pačią šventovę, aplinka liko neužbaigta, nes tam nebuvo pinigų. Aplink statinį papilta žvyro, palijus šventovės priegose telkšo balos.

Projektas peržiūrimas, nes neseniai nuspręsta šventorių išgrįsti A.Juozapavičiaus prospekte ir Parodos gatvėje rastais seno grindinio akmenimis. Taigi, grindinio danga nepareikalaus papildomų lėšų.

Akmenys - kaunietiška medžiaga

Anksčiau planuota, kad prisikėlimo bažnyčios šventorius galbūt galėtų būti padengtas granitu.

„Lauke granitas negali būti poliruotas, o nepoliruotas - jis praradęs spalvą, pilkšvas. Bijojome, kad erdvė gali būti negyva, mechaniška“, - komentavo A.Ramanauskas. Pasak jo, dar buvo galvojama apie bazaltą ir klinkerį.

„Pasisekė, kad buvo pasiūlyti seno grindinio akmenys. Juolab, kad tai vietinė, kaunietiška, mūsų kultūros statybinė medžiaga, o ne iš kažkur atvežta“, - didelį privalumą įžvelgė pašnekovas.

Architekto įsitikinimu, šventoriaus danga turėtų sudaryti kontrastą su pačia bažnyčia, akmeninis grindinys tam labai tiks, nes turi spalvą ir faktūrą.

„Buvome nuvažiavę apžiūrėti akmenų, jie gana kokybiški. Tam tikroms zonoms galbūt atrinksime akmenis lygesniu paviršiumi, galbūt dalį akmenų pašlifuosime“, - svarstė A.Ramanauskas. Jo nuomone, kuo senesni akmenys, tuo didesnė jų vertė.

Šventoriuje želdinių nebus

Tiesa, šiame etape nebus įgyvendintas visas projektas, nes tam neužteks lėšų. Ant šlaito esantis sklypas susideda iš dviejų terasų. Viršutinėje terasoje turėtų būti įrengta trapecijos formos aikštė, apatinė dalis turėtų būti skirta automobiliams statyti.

Dalis stovėjimo vietų suplanuota šlaite, po perdanga, kita dalis – atviroje aikštelėje. Iš viso čia turėtų tilpti 40-50 automobilių. Be to, numatyta, kad čia galėtų būti statomi ir turistiniai autobusai.

Dėl riboto finansavimo, pirmame etape planuojama išgrįsti teritoriją tik aplink šventovę viršutinėje terasoje – maždaug 3,5 tūkst. kv. m plotą. Taip pat bus sumontuotos lietaus ir nuotekų, apšvietimo bei vaizdo stebėjimo sistemos. Numatyti mažosios architektūros elementai, pavyzdžiui, suoliukai.

Žaliųjų plotų, augmenijos šventoriuje nebus – visa teritorija bus grįsta. „Plotas aplink bažnyčią nėra toks didelis, kad reikėtų jį dar skaidyti“, - paaiškino architektas. Tverti tvorą aplink šventorių taip pat neplanuojama.