Šventės pradžioje susirinkusius svečius pasveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas: „Mes, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenė, nuoširdžiai sveikiname profesorių Liudą Mažylį. Didelius darbus paprastai daro entuziastai, ir neabejotina, kad savotiškas profesoriaus mestas iššūkis taps geru postūmiu Lietuvos istorijos tyrinėjimams. Milijonai tautiečių dabar jaučiasi tarsi po kokios istorinės „Žalgirio“ pergalės. Mes didžiuojamės ir tuo, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija drauge su Vokietijos ambasada Nacionalinę biblioteką pasirinko vieta, tinkamiausia supažindinti visuomenę su šių istorinių dokumentų faksimilėmis. Valstybės atkūrimo šimtmetis – vienas iš Nacionalinės bibliotekos veiklos prioritetų. Vien šiais metais išleidžiame tris knygas, skirtas atkurtos valstybės 100 metų sukakčiai.“

Dabar kuriasi ateitis ir šventė. Šimtmečio šventė. Švęskime ateitį, kurkime ją – čia, šiandien, rytoj, visada.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė padėką visoms su dokumento atradimu susijusioms šalims: „Noriu padėkoti visiems. Visų pirma, Vokietijai – už bendradarbiavimą ir supratimą. Tenykščiai mūsų kolegos puikiai supranta, ką šis įvykis reiškia mūsų šaliai. Noriu pabrėžti – šis dokumentas yra Vokietijos nuosavybė, kurios ji mums grąžinti neprivalo. Esame gavę pažadą, kad bus leista dokumentą atgabenti į Lietuvą ir parodyti mūsų visuomenei. Vyksta derybos, vyrauja draugiška atmosfera. Dėkoju Nacionalinei bibliotekai – šią vietą pasirinkome, kadangi tai – atviras kultūros židinys, čia gali patekti visi norintys. Dėkoju ir prof. L. Mažyliui už tai, kad šiandien galime apie tai apskritai kalbėti“.

Istorinį įvykį ir jo vaidmenį įvertino ir prof. Vytautas Landsbergis: „Esame praturtėję. Tie dvidešimt aktą pasirašiusių vyrų buvo labai tvarkingi – puikiai suvokė savo darbo reikšmę ir laiką. Dokumentas rašytas ranka – jie negaišo, kol jis bus atspausdintas mašininkės ir paskelbtas oficialiai. Jie žinojo, kad to meto Vokietijos valdžią glosto prieš plauką, stato ją į kampą – kadangi akto formuluotė buvo kitokia, nei tartasi. Todėl jie nedelsė – nubalsavo ir paskelbė nepriklausomybę tą pačią naktį. Tada, kai teko šį darbą atlikti mums, būtume darę lygiai tą patį.“

Prof. L. Mažylis džiaugėsi Nepriklausomybės Akto radimo akimirkomis ir šalyje atsiveriančiomis perspektyvomis: „Dabar kuriame ateitį. Nuo pirmojo dokumento radimo iki antrojo praėjo visa amžinybė – net 20 minučių. Dabar saitai tarp Lietuvos ir Vokietijos valstybių tvirtėja, įgyja naują formą. Dabar kuriasi ateitis ir šventė. Šimtmečio šventė. Švęskime ateitį, kurkime ją – čia, šiandien, rytoj, visada.“

Pajusti 1918 m. vasario 16 d. reikšmę Lietuvos istorijai padėjo Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė, papasakojusi, kas iš tiesų dėjosi tą iškilią mūsų šaliai dieną. Aktorius Rimantas Bagdzevičius supažindino su pačiu Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktu, perskaitydamas jį renginio dalyviams. Ceremonijai baigiantis Nacionalinės bibliotekos erdvėse nuskambėjo visų šventės dalyvių ir svečių giedamas Lietuvos valstybės himnas.

Nepriklausomybės Akto faksimilės pristatyme apsilankė Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Lietuvoje Jutta Schmitz, Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje patarėja Marija Šlebioda, renginį stebėjo žiniasklaidos atstovai ir kiti garbūs svečiai.

Pasibaigus pristatymo iškilmėms, žiūrovai buvo kviečiami apžiūrėti su Lietuvos Tarybos nutarimą pasirašiusiomis asmenybėmis ir apžiūrėti Nacionalinėje bibliotekoje saugomų, su 14 iš 20 signatarų susijusių originalių dokumentų ekspoziciją.

Renginį organizavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Nacionalinė biblioteka.