Išskirtinius energijos taupymo sprendimus kuriantis Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis skina vieną garbingą apdovanojimą po kito. Pripažinimą pelnęs mokslininkas įrodė, kad įmonės dirbtų trečdaliu efektyviau, jei įdiegtų novatoriškus produktus.

Rikiuoja garbingus apdovanojimus

KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorių profesorių Jurgį Kazimierą Staniškį aplankėme praėjus kelioms dienoms po to, kai jam Prezidentas Valdas Adamkus įteikė ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžių. Dulkės dar nespėjo nukloti ir kito garbingo apdovanojimo – iš Europos Parlamento profesorius parsivežė "Energijos gaublio" ("Energy Globe") diplomą.

Mokslininkai iš viso pasaulio vertino 1,5 tūkst. projektų, iš kurių apdovanojimai skirti maždaug šešiasdešimčiai. Lietuviai šiame konkurse įvertinti pirmą kartą.

"Malonu, kai įvertina, – šyptelėja J.K.Staniškis. – Gerai, kad mūsų veikla naudinga visuomenei. Pasisekė sukurti unikalią sistemą, pagal kurią inovacijas įvairiuose versluose diegiame vieną po kitos."

Prezidentas iškilų mokslininką apdovanojo už aktyvią veiklą kuriant teorinius moderniosios aplinkos inžinerijos pagrindus, aktyvią organizacinę bei visuomeninę veiklą, susijusią su gamtosauga.

Prestižinį "Energijos gaublio" prizą profesorius parsivežė už prevencinių energiją taupančių inovacijų kūrimo ir diegimo sistemą. Be to, vasario pradžioje viena J.K.Staniškio vadovaujamame projekte dalyvavusi bendrovė "Energijos Trophy" konkurse laimėjo trečią vietą.

Paklausu visame pasaulyje

Pietryčių Azija, Centrinė Amerika, Afrika – kontinentai, į kuriuos pakankamai dažnai vyksta profesorius J.K.Staniškis. Ten jis kuruoja įvairius inovacijų projektus, dėl kurių yra pasirašytos sutartys ir su valdžia, ir su verslo bendruomene.

Profesoriui apie sukurtą sistemą pakako užsiminti vienoje kitoje konferencijoje, ir jis jau – Jungtinių Tautų ekspertas. Kauno mokslininko sukurta sistema iškart sudomina, nes ji – efektyvi ir ji padeda sutaupyti pinigų.

"Kiekviena bendrovė siekia mažinti sąnaudas, o mes žinome, kaip tai padaryti", – sako profesorius. Jam vadovaujant įgyvendinta daugiau kaip 140 inovacinių projektų, visi jie – atsipirko.

J.K.Staniškis su kolegomis sukūrė sistemą, apimančią inovacijų kūrimą, jų generavimą, investicinių projektų kūrimą, diegimą ir finansavimą. Inovacijas kartu kuria ekspertai, verslininkai, su jais bendradarbiauja vienas Šiaurės šalių bankas.

"Inovacijų sukuriama daug, bet jos dažnai dulka lentynose, nes įmonės neturi pinigų joms įdiegti. Tačiau mes turime finansinę paramą, todėl įgyvendiname projektus ir esame matomi", – vieną sėkmės priežasčių nurodė J.K.Staniškis.

Skatina švaresnę gamybą

Įprasta manyti, kad inovacijas kuria mokslininkai, bet, pabrėžia profesorius, jie – bejėgiai be verslo bendruomenės indėlio. Dirbdami išvien mokslininkai ir įmonės gali pasiekti stulbinamų rezultatų.

"Mokslininkai nežino, ko reikia verslui, o verslininkai paprastai nesigilina į tai, ką veikia mokslininkai", – J.K.Staniškis atkreipia dėmesį, kad dialogas – labai svarbu.

Profesorius skatina įmones vadovautis švarios gamybos standartais, paremtais prevencinėmis inovacijomis. Esą šiuo metu dažniausiai įmonės pastato valymo įrengimus ar tam tikrus filtrus, bet iš esmės jie nėra efektyvūs. Tarša paprasčiausiai sukoncentruojama ir perkeliama į kitą vietą, o tai nėra sprendimas.

"Jeigu norime dirbti efektyviai, turime pasitelkti tokias technologijas, kurios apskritai mažina taršą", – pastebėjo profesorius.

Pavyzdžiui, bendrovėse "Klaipėdos baldai", "Šilutės baldai" ir "Kauno baldai" įdiegtos instituto sukurtos inovacijos. Cechų, kuriuose pilna dulkių, oras dabar ištraukiamas per ventiliacijos angas, išvalomas ir grąžinamas. Sukauptos dulkės siunčiamos į katilinę. Tokiu būdu neprarandama šilumos, sutaupoma energijos. 1 mln. litų investicija atsipirko greičiau nei per trejus metus.

Padeda pralenkti kitus

Inovatyvūs projektai kuriami, nes siekiama taupyti energiją, vandenį, kitokius išteklius ir žaliavas, o kenksmingas medžiagas gamyboje pakeisti nekenksmingomis. Dažnai pasitelkiami jau išrasti techniniai sprendimai, originalios – tik pačios inovacijos.

"Būtina plačiai matyti, sugebėti pritaikyti tam tikrą sprendimą naujoje erdvėje, kitoje pramonės šakoje", – iššūkius vardijo J.K.Staniškis.

Inovacijos, kurias kuria KTU mokslininkai, priskiriamos inkrementinėms, o ne proveržio. Koks skirtumas tarp šių inovacijų? Puikiausiai tai iliustruoja anekdotinė situacija: du kolegos išvyksta atostogauti į Sibirą. Pasistato palapinę, pernakvoja. Ryte girdi kažką krebždant. Pro plyšį palapinėje pamato mešką. Vienas vyrų puola rengtis sportinę aprangą, kitas klausia: "Ar manai, kad sugebėsi bėgti greičiau už mešką?" Kolega jam atsako: "Greičiau bėgsiu ne už mešką, o už tave." Jeigu vyrui būtų pavykę sugalvoti metodą, kaip nuo meškos pasprukti abiem, tai jau būtų proveržinis sprendimas.

"Dažniausiai įmonėms užtenka pasitelkti inkrementinius sprendimus, jei nori bent vienu žingsniu lenkti konkurentus, o proveržiniai projektai dažnai būna ypač brangūs ir susiję su naujaisiais išradimais", – aiškino profesorius.

Ragina keisti mąstymą

Profesoriaus vadovaujama mokslininkų grupė atliko studiją, kuri parodė, kad Lietuvoje tai pačiai BVP daliai sukurti sunaudojama 1,6 karto daugiau energijos nei vidutiniškai kitose Europos valstybėse. Dažnas verslininkas pasakytų, kad Vakarų įmonės naudoja efektyvesnes technologijas ir dėl to dirba našiau.

"Energijos sunaudojama daug ne dėl to, kad trūksta naujų technologijų, bet dėl prastos vadybos", – atsakytų jiems profesorius. Jo įsitikinimu, efektyvi technologija nebūtinai turi būti nauja. Kailių ir odos apdirbimo pramonėje kone visur naudojamos panašios technologijos, bet, pavyzdžiui, danai ir švedai produktą sugeba išdirbti kur kas efektyviau nei lietuviai.

Profesorius primena japonų posakį: technologiją galima pakeisti pernakt, o žmonių mąstymą, elgseną ir suvokimą – per kelias kartas. Sėkmę versle lemia ne technologijos, o teisingai mąstantys žmonės.

"Mums trūksta išmintingesnio vartojimo, – vieną svarbiausių lietuvių ydų nurodo J.K.Staniškis. – Gal krizė sutvarkys mūsų besaikį vartojimą, nes pirkdami viską iš eilės skatiname iškreiptą gamybą."

Žino taupymo paslaptį

40 proc. visos energijos Europa sunaudoja pastatuose – namuose, biuruose, universitetuose, kitur. Todėl dabar mokslininkai susivienijo ieškodami sprendimo, kaip šį suvartojimą sumažinti.

"Nekeičiant langų, nešiltinant sienų ir į nieką kitą neinvestuojant galima sunaudoti trečdaliu mažiau energijos. Žinau, kokios yra efektyvios pasyvios priemonės", – apie metodikas pasakojo mokslininkas. Investuojant į pastatą, energijos suvartojimą galima sumažinti iki 60 proc. Pasaulyje jau statomi vadinamieji ekologiški būstai, kuriuose sunaudojama 90 proc. mažiau energijos nei dabar stūksančių.

"Pigiausia energija yra sutaupyta energija", – konstatuoja profesorius, kuris žino, kaip energiją taupyti.

Jo vadovaujamas institutas konsultuoja įmones, padeda joms sumažinti sąnaudas. Tokios įmonės mokslininkams sumoka sumą, kuri lygi pusei per metus sutaupytų išlaidų. Jei projektas būtų nesėkmingas, įmonė nieko mokslininkams nemokėtų, bet nesėkmių profesorius dar nepatyrė. Todėl ir skina vieną apdovanojimą po kito, o konsultacijų į jo duris beldžiasi vis daugiau krizės prislėgtų verslininkų.

Apie profesorių J.K.Staniškį

Trijų nacionalinių premijų (1979 m. – respublikinės, 1988 m. – valstybinės ir 2004 m. – Lietuvos mokslo) laureatas. Aktyviai dalyvavo rengiant Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. Sukūręs daugiau kaip 150 išradimų, parengęs 360 mokslinių straipsnių, parašęs keturis vadovėlius. Mokslininkas kartu su bendraautoriais išleido aštuonias monografijas (viena jų – "Švaresnės gamybos koncepcija ir jos diegimas" – išversta į anglų, prancūzų, ispanų ir vietnamiečių kalbas, o vieną monografiją išleido JAV Niujorko "Nova Science Publishers, Inc." leidykla). Profesorius vadovavo ir koordinavo 56 tarptautinius projektus ir programas. Lietuvos įmonėse įdiegė per 140 inovacijų, kurių patvirtintas metinis ekonominis efektas viršija 33 mln. litų.