Pasak rektoriaus, akcija skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu.

Protesto akcijos metu VU rektorius A. Žukauskas akcentavo, kad pagrindinis VU dėstytojų reikalavimas yra laikytis pažado didinti dėstytojų atlyginimus, atsižvelgiant į jų kuriamą pridėtinę vertę.

„Mes norime linksma forma dar sykį valdžiai pateikti savo reikalavimus. Reikalaujame laikytis pažadų, padidinti dėstytojų atlyginimus, padidinti neakademinių darbuotojų atlyginimus, įvesti galų gale tvarką šalyje su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais, atsižvelgiant į jų kuriamą vertę, jų išsilavinimą, į jų atsakomybę valstybei. Taip pat reikalaujame didinti išlaidas moksliniams tyrimams, kaip to reikalauja Europos Sąjunga. Ne vien NATO klausyti, o klausyti ir Europos Sąjungos, kad turi būti iki 3 proc. nuo BVP didinamos išlaidos moksliniams tyrimams“, – protesto akcijos metu kalbėjo VU rektorius.

A. Žukausko teigimu, dėstytojų atlyginimai yra tokie maži, kad jie, galima sakyti, dirba už dyką, todėl, pasak VU rektoriaus, protesto akcijoje „Už ačių“ dalinami universiteto diplomai.

„Tikslas yra parodyti visuomenei, kad mūsų dėstytojai dirba pusdykiu ir kad jiems jau nieko nelieka daugiau, kaip pradėti diplomus dalinti už dyką. Išdalinsime 500 diplomų, aš manau, kad visiems norintiems neužteks, bet tai yra pirmas žingsnis“, – kalbėjo VU rektorius, akcentuodamas, kad „už ačių“ bus išdalinti pačių paklausiausių specialybių diplomai.

Tikslas yra parodyti visuomenei, kad mūsų dėstytojai dirba pusdykiu ir kad jiems jau nieko nelieka daugiau, kaip pradėti diplomus dalinti už dyką.

Pasak A. Žukausko, Vyriausybė visų pirma turi suformuluoti tikslus, nes paradoksalu, bet šiuo metu universiteto profesoriaus atlyginimas Lietuvoje yra mažesnis nei Afrikoje, o universitetai šalyje kuria didžiausią pridėtinę vertę.

„Vyriausybė visų pirma turi susiformuluoti tikslus, ko ji nori šioje valstybėje. Jeigu šiandien universiteto profesoriaus atlyginimas Lietuvoje yra mažesnis negu Afrikos valstybėse, tai turėtų Vyriausybė suklusti ir pagalvoti, kas šioje valstybėje kuria didžiausias pridėtines vertes ir kad dėstytojai turėtų dalį tos pridėtinės vertės gauti“, – kalbėjo profesorius.

Pasak VU rektoriaus, Vyriausybei nepatenkinus jų keliamų reikalavimų, kitas akademinės bendruomenės žingsnis bus universitetui skelbti šventines dienas, o dėstytojams – ilsėtis.

„Jeigu valdžia nereaguoja, mes, kaip viešoji įstaiga, turime teisę bet kada skelbti šventines dienas, ir mūsų darbuotojai yra pervargę, išsekinti, todėl manau, kad skelbsime poilsio dienas ir ilsėsimės, kol Vyriausybė nesusipras arba pati išeis ilsėtis“, – VU poziciją išdėstė A. Žukauskas.

Proteste dalyvavusi VU docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė taip pat patikino, kad pagrindinis protesto tikslas yra atkreipti dėmesį į mažus dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus.

„Šiandien mes kalbame apie labai mažus dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, mažus, lyginant su kitais viešojo sektoriaus darbuotojais, kas daro mūsų sektorių, kuriam yra keliami išskirtinai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, nekonkurencingą ne tik privačiame sektoriuje, mes negalime konkuruoti net su viešuoju sektoriumi“, – sakė Paskutinis prioritetas iniciatyvinės grupės narė.

VU sociologės teigimu, jauniems žmonėms nėra motyvacijos dirbti universitete už 600-700 eurų, o ilgainiui be jaunosios kartos atstovų akademinė bendruomenė pradės byrėti.

Mūsų darbuotojai yra pervargę, išsekinti, todėl manau, kad skelbsime poilsio dienas ir ilsėsimės, kol Vyriausybė nesusipras arba pati išeis ilsėtis.

„Ilgojoje perspektyvoje matai, kad ta akademija pradeda byrėti, nes joje per mažai yra jaunosios kartos atstovų ir juos išlaikyti yra labai sudėtinga. Negalima tikėtis, kad bus tarptautinio lygio rezultatai tokie pat kaip kitose šalyse, kai investuojama mažiausiai Europos Sąjungoje, kai vieno studento parengimo kaina yra viena mažiausių Europoje“, – kalbėjo R. Žiliukaitė.

Pasak organizatorių, VU akademinė bendruomenė protesto akcijos pavadinime „Už ačių“ tikslingai paliko klaidą, referuodama į esamas problemas išsilavinimo srityje. ELTA taip pat primena, kad viešojoje erdvėje ažiotažo susilaukė buvusios švietimo ministrės Audronės Pitrėnienės padaryta rašybos klaida žodyje „ačiū“.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) skelbia terminuotą dviejų valandų streiką. Antradienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) taip pat pranešė, kad jungsis prie mokytojų, dėstytojų rengiamo įspėjamojo streiko bei piketo akcijų.

Vyriausybė žada ieškoti papildomų lėšų švietimui

Vyriausybė žada ieškoti papildomų lėšų švietimui, po susitikimo su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku teigė vicekancleris Deividas Matulionis.

„Šiandien dėstytojo alga po padidinimų yra 1071 euras „į rankas“, tai yra 131 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Mes esame įvairiuose dokumentuose užsibrėžę, kad alga galėtų būti po kelerių metų 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir tai visiškai realu padaryti artimiausiu metu“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Vyriausybės vicekancleris.

„Noriu priminti, kad nuo 2017 metų iki 2019 metų dėstytojų algos buvo didintos trejus metus iš eilės, tai per juos apie 40 proc. algos yra padidėjusios, to reikia niekada nepamiršti“, – teigė jis.

Pasak D. Matulionio, šiuo metu biudžetas grąžintas svarstyti Vyriausybei.

Planuojama po to jį grąžinti Seimui su „šiek tiek pakeistais skaičiais“, skirtais švietimui, tačiau, pasak vicekanclerio, dėl biudžeto geriau neturėti „nepagrįstų iliuzijų“.

Svarbu nepuoselėti nepagrįstų iliuzijų, biudžetas yra toks, koks yra.

„Biudžetas šiuo metu grąžintas Vyriausybei ir ji svarsto, kokios yra papildomos galimybės tiek dėstytojams, tiek mokytojams, ikimokyklinio ugdymo, švietimo pagalbos specialistams. Apie visas šias grupes svarstoma šiuo metu ir galvojama, kad reikėtų galbūt paieškoti papildomų lėšų ir Seimui pateikti biudžetą su šiek tiek pakeistais skaičiais“, – tvirtino D. Matulionis.

„Svarbu nepuoselėti nepagrįstų iliuzijų, biudžetas yra toks, koks yra. Poreikių yra labai daug, jų nereikia priešinti. Investicijos į mokslą, mokslinius tyrimus yra vienas svarbiausių prioritetų, tačiau yra kitos sritys, kurios pareikalaus labai daug pinigų“, – sakė vicekancleris.

Jis taip įvardino, kad radus papildomų lėšų, „ženkliai“ galėtų didėti tiek ikimokyklinio ugdymo, švietimo pagalbos specialistų, tiek mokytojų algos.

„Dėl švietimo norėčiau pabrėžti vieną dalyką, kad tikrai bus ženklus padidinimas ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Jeigu bus surastos papildomos lėšos, tai gali augti ir iki 35 proc. algos (...) Mokytojų algų klausimas irgi bus sprendžiamas. Negaliu konkretaus skaičiaus minėti, bet apie tai kalbama bus pačiu artimiausiu metu“, – teigė D. Matulionis.

Trečiadienį prie Vyriausybės dėl nepakankamo finansavimo aukštajam mokslui protestavo Vilniaus universitetas.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius trečiadienį teigė, kad dar anksčiau yra patvirtintas Vyriausybėje susitarimas iki 2025 metų nuosekliai, pradedant nuo kitąmet, kelti aukštųjų mokyklų dėstytojų užmokestį.

„Mes orientuojamės iki 2025 metų nuosekliai kelti darbo užmokestį po 10 proc., kad jis pasiektų Europos Sąjungos tam tikrą proporcijų situaciją, kad dėstytojų atlyginimai darbo užmokesčio skalėje turėtų tą poziciją. Aišku, ji skirtųsi, profesoriaus alga būtų ženkliai didesnė negu lektoriaus“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Ketvirtadienį planuojamas įspėjamasis dviejų valandų mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, darželių darbuotojų streikas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos organizuojamą streiką palaiko visos profesinės sąjungos, 2017 metais pasirašiusios kolektyvinę sutartį, kurioje buvo numatyta 2020 metų biudžete švietimui skirti 117 mln. eurų.

Šiuo metu kitų metų biudžeto projekte tam numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų.