Nors ir talžomi įsismarkavusių vėjo ir sniego gūsių, sekmadienį linksmai nusiteikę kauniečiai rinkosi į kasmetį šventinį Užgavėnių ritualą – žiemos išvarymą.

Ypač spalvingai ši šventė vyko Aleksoto seniūnijoje, kur susitelkė tikras persirengėlių paradas. Žmonės, skanduodami tradicinį "Žiema, žiema, bėk iš kiemo", daužė šaukštais į puodus, keptuves, dangčius ir reikalavo gamtos jėgų greičiau susilpninti šaltojo laikotarpio galias.

Žiemą varantys šūksniai aidėjo ir kitose Kauno seniūnijose – Panemunėje, Lampėdžiuose, kur į tradicinę šventę bendruomenė rinkosi jau dvyliktą kartą.

Buvo daug muzikos, dainų, etnografinių žaidimų, spalvingų personažų ir žvarbiame ore padedančių nesustirti vaišių – karštų blynų ir arbatų, pastiprintų įvairiausių skonių trauktinėmis.

Lietuvos Užgavėnių sostine tradiciškai tapo Rumšiškės, kur susirinko tūkstančiai namuose ant krosnies nenorinčių sėdėti ir pūgoje pasilinksminti nusiteikusių žmonių. Dar nepradėjus temti, buvo pasiekta šventės kulminacija – liepsnose supleškėjo žiemos ir visų blogybių simbolis Morė.

Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos liaudies buities muziejaus prieigose nusidriekė automobilių eilės. Eismą reguliavo keli policijos ekipažai. Magistralėje Vilnius–Kaunas kelis kilometrus iki Rumšiškių buvo ribojamas greitis.

Sekmadienį – patogiau

Užgavėnės švenčiamos likus septynioms savaitėms iki Velykų, tarp vasario 5 ir kovo 8 d.

Dar XX a. pradžioje Užgavėnės švęstos tris dienas – sekmadienį, pirmadienį ir antradienį, vėliau – tik antradienį, 46 dieną prieš Velykas. Užgavėnių šventei dažniausiai pasirenkamas sekmadienis, nes tikrasis Užgavėnių metas – antradienis – darbo diena.