Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija (KAM), kuriai priklauso Karo muziejus, tvirtina, kad jo būklė – gera. Ir nors jau po poros metų muziejaus padaliniui Vilniuje greičiausiai teks apleisti patalpas, kuriose jis įsikūręs, nauja vieta kol kas nenumatyta, „svarstomi įvairūs variantai“.

Vienas iš organizacijos „Miškiniai“, rengiančios ekskursijas po Karo technikos muziejų bei šviečiančios visuomenę karine tematika, įkūrėjų D. Antanaitis sako, kad, palyginti su kitose šalyse esančiais panašaus pobūdžio muziejais, Vilniuje įsikūręs Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys – akivaizdžiai finansiškai nuskriaustas.

„Plika akimi matyti, kad Karo technikos muziejus Vilniuje gauna per menką finansavimą. Tai, kas yra daroma, daroma tik entuziastų jėgomis, turint labiau nei ribotą biudžetą. Jei pasidairytume į kitus muziejus, pavyzdžiui, britų, pamatytume, kad ten yra daugiau eksponatų ir jie geriau prižiūrimi. Be abejonės, norėtųsi, kad Karo technikos muziejus Vilniuje būtų didesnis ir labiau finansuojamas“, – kalba D. Antanaitis.

Pasiteiravus KAM, kaip vertina Karo muziejaus, ypač jo padalinio Vilniuje būklę, LRT.lt gavo atsakymą, kad, palyginti su kitų šalių karo muziejais, ji yra gera.

„Baigiama pagrindinio Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastato rekonstrukcija, įrengtos ir atnaujintos visos muziejaus ekspozicinės ir parodų salės. Perduoti pastatai saugykloms ir restauravimo dirbtuvėms, jos pradėtos įrengti, dalį perduotų pastatų planuojama pradėti remontuoti 2017 metais.

Karo muziejaus būklė, palyginti su analogiškais kitų šalių muziejais, yra gera. Karo technikos skyriaus ekspozicijų ir infrastruktūros plėtros klausimus planuojama spręsti perkėlus į nuolatinę eksponavimo vietą“, – atsakyme rašo KAM Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė.

Kur kelsis Karo technikos skyrius – neaišku

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos skyrius, kuriame yra apie 250 eksponatų, šiuo metu įsikūręs pastatuose Olandų gatvėje, kuriuos pagal panaudos sutartį laikinai muziejui yra perdavusi Švietimo ministerija.

„Dabar galiojančios sutarties pabaiga yra 2018 metai, todėl, jei sutartis nebus tęsiama, skyrių reikės perkelti, – sako Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis. – Šiuo metu dar nėra įvardinta konkreti vieta, o tuo klausimu užsiima valstybės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (KAM).“

Savo ruožtu KAM atsako, kad „šiuo metu Lietuvos kariuomenėje vyksta dideli infrastruktūros plėtros pokyčiai, todėl yra svarstomi įvairūs variantai, kur galėtų ateityje įsikurti Karo technikos skyrius.“

Iš Vilniaus keltis neturėtų

Pasak D. Antanaičio, įvairiems karo bei karo technikos muziejams privalu skirti daug dėmesio ir finansų, nes tai yra daugiau nei tiesiog nebetinkamos naudoti karinės technikos ekspozicijos vieta.

„Kariuomenės istorija yra valstybės istorija, nes kariuomenė buvo valstybės egzistavimo garantas. Tokio tipo muziejai parodo, kaip valstybė vystėsi, todėl skleisti žinias apie karo techniką valstybės piliečiams yra labai svarbu“, – sako pašnekovas.

D. Antanaičio teigimu, kiekvienam muziejui yra labai svarbūs lankytojai, todėl būsima Karo technikos muziejaus vieta pirmiausia turi būti patogi būtent jiems.

„Todėl jis ne tik turi išlikti Vilniuje, jis turėtų pernelyg nenutolti nuo miesto centro. Antras svarbus elementas šiam muziejui, kad ir kur jis įsikurtų iškeltas iš dabartinės vietos, – geros sąlygos technikai laikyti. Technika genda, rūdija, todėl turi būti apsauga nuo atmosferos poveikio, galimybė remontuoti, restauruoti techniką“, – kalba D. Antanaitis.

KAM taip pat neabejoja, kad Karo technikos skyriaus buvimas sostinėje yra svarbus, kad visuomenė, ypač jaunimas, būtų supažindinti su atkurta Lietuvos kariuomene, jos technika ir technikos evoliucija, kad būtų ugdomas jų pilietiškumas ir patriotiškumas.

Pasak A. Galdikaitės, norint sudaryti tinkamas sąlygas tokio pobūdžio eksponatams laikyti, reikia nemažų investicijų, todėl pirmiausia, siekiant juos išsaugoti, eksponatai yra konservuojami (apsaugomi nuo aplinkos poveikio).

„Svarstant apie nuolatinę saugojimo vietą galvojama ir apie apsaugojimą nuo tiesioginių nepalankių oro sąlygų“, – teigia KAM atstovė.

Konfliktai su vadovu – užmarštyje

Prieš trejetą metų dėl dabartinio muziejaus vadovo K. Kuršelio Karo muziejuje buvo įsiplieskęs konfliktas. Darbuotojai tuomet skundėsi, kad buvęs karininkas muziejų verčia kariniu daliniu, nesupranta muziejininko darbo specifikos.

Tuomet nieko savo pasipiktinimu nepasiekę darbuotojai nurimo. Šiuo metu, KAM teigimu, muziejaus vadovo veikla vertinama teigiamai.

„Muziejus vykdo gana ambicingus uždavinius, veiklos planus, išorės ir vidaus vertintojų yra vertinamas teigiamai, todėl šis klausimas yra neaktualus“, – pažymi A. Galdikaitė.