Kai skaičiuojamos Liberalų sąjūdžio rinkimų sėkmės, viena svarbiausių minima – sostinės mero karūna, paveržta iš tris kadencijas Vilnių valdžiusio Artūro Zuoko, kuris gali guostis, kad pats praradęs sostinę, iš Viktoro Uspaskicho atėmė agurkų sostine tituluojamus Kėdainius.

Artimiausius ketverius metus Vilniui vadovaus socialinių mokslų daktaras, teisininkas, buvęs Teisingumo ministras R. Šimašius, pareiškęs, jog realu, kad Vilniuje per artimiausius metus galima sukurti dvigubai daugiau naujų gerai apmokamų darbo vietų ir atpiginti šildymą penktadaliu, bet po ketverių metų.

Vilniaus skola perkopė milijardą litų – apie 1,2 mlrd.. Todėl pirmas mero darbas – suvaldyti skolą. Finansų analitikai sako, kad tam reikės įrodyti, jog planuojant išlaidas paisoma pajamų, bet net ir tada per vieną kadenciją nepavyks panaikinti Vilniaus skolų. Apskritai pasiekti savo tikslų ir įgyvendinti pasižadėjimus R. Šimašiui prireiks laiko.

Jis pripažįsta, kad didžiausias jo galvos skausmas – iš ko pasiskolinti lėšų savivaldybės deficitiniam biudžetui, skoloms refinansuoti ir jau pradėtiems bei naujiems projektams vystyti. Tad skolintis naujai valdžiai teks vos ėmus valdyti miestą. Tačiau savivaldybės skolai perkopus metinį biudžetą nueinančiai miesto valdžiai daugiau lėšų niekas neskolino.

„Finansiniu požiūriu tai sudėtinga padėtis. Atstatyti pasitikėjimą pirmiausia reikia demonstruojant, kad savivaldybė vėl grįžta prie tokio elgesio modelio, kuomet planuojant išlaidas paisoma pajamų. Ir antras dalykas, kuris labai svarbus, iš tikrųjų savivaldybė turi daug neparduoto privatizuotino turto, kurį būtų galima pamėginti realizuoti ir tokiu būdu prisidėti prie skolų grąžinimo“, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Išrinktasis sostinės meras pripažįsta, kad skolintis teks, nes biudžetas patvirtintas su 63 mln. eurų deficitu, tačiau jis suvokia, kad skolintis bus sudėtinga, nes, pasak R. Šimašiaus, savivaldybė kol kas nėra rimtų žingsnių padariusi, kad galėtų šiais metais efektyviai pasiskolinti.

„Aš ką žinau – kad bankai laukia gerų žinių iš savivaldybės. Iš Vyriausybės žinios irgi gali būti geresnės, jeigu savivaldybė viduj tvarkingai, atsakingai tvarkosi su finansais. Tai aš manau, kad išspręsime šitą uždavinį. Nors iš tiesų tai yra turbūt pats sunkiausius artimiausiu laikotarpiu uždavinys“, – sako R. Šimašius.

Kaip ir buvęs, naujasis Vilniaus meras ketina siekti, kad miestui būtų skiriama didesnė vilniečių į šalies biudžetą mokama gyventojų pajamų mokesčio dalis. R. Šimašius kartoja, kad sostinei labai svarbus Vyriausybės pasitikėjimas, nes būtent tik padedant Vyriausybei jis tikisi prašokti, kaip sako, dabar esantį minų lauką.

„Aš net neabejoju, kad sąžininga vilniečių atžvilgiu būtų didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį palikti Vilniuje, nes dabartiniai 48 procentai, na, yra tikrai neadekvatu. Aš manau, kad 60 proc. būtų, ko gero, normalu. Vyriausybės vaidmuo padedant restruktūrizuoti tą skolą: ant savęs imantis dalį dalykų ir galbūt paskolinant savivaldybei. Šitie dalykai, be jokios abejonės, leistų lengviau pralaviruoti tą finansinių minų lauką, kuriame mes jau esame“, – sako išrinktasis Vilniaus meras R. Šimašius.

Finansų ekspertė D. Rakauskaitė pritaria, kad savivaldybė be paskolų neišgyvens, tačiau naujoji miesto valdžia privalo rasti būdų, kaip daugiau uždirbti.

„Air Lituanica“ steigimas ir rėmimas ir taksi kompanijos rėmimas – šie projektai iš tikrųjų dideli ir jiems įsukti reikia ne metų. Ir natūralu, kad pradžioje, nebijočiau sakyti, iki trijų metų, tie projektai gal bus nuostolingi. Bet infrastruktūra jau yra sukurta, daug darbų yra padaryta tam, kad toliau savivaldybė galbūt nedėtų pinigų, kurių ji iš principo nelabai gali dėti, nes jų neturi. Tiesiog perleisti dalį privačiam investuotojui“, – sako Finansų analitikų asociacijos ekspertė D. Rakauskaitė.

Naujasis Vilniaus meras tikina, kad ir oro linijos „Air Lituanica“, ir taksi bendrovė „Vilnius veža“ nebus žlugdomos, jis taip pat suinteresuotas rasti privačių investuotojų, nes savivaldybės funkcijos esą nėra panašių įmonių steigimas – jos gerokai platesnės.

„Savivaldybė turi užsiimti ne savo avialinijų išlaikymu, o iš tikrųjų skrydžių užtikrinimu iš Vilniaus, kad būtų kiek įmanoma daugiau skrydžių ir reikalingomis kryptimis. Su taksi verslu netgi aiškiau yra iš tikrųjų, nes taksi rinka yra visiškai konkurencinga, taksi Vilniuje netrūksta, tiktai gal kokybė turėtų būti geresnė. Ne savivaldybės funkcija vežioti keleivius. Savivaldybės funkcija yra užtikrinti, kad būtų tvarka mieste“, – sako R. Šimašius.

Vienas iš jo rinkimų pažadų – penktadaliu sumažinti šildymo kainas sostinėje. Po rinkimų meras jau gerokai konkretesnis, nors kai kurie vilniečiai gal nusivils – tai pavyks padaryti ne iš karto, o tik per ketverius metus.

„Vien tik biokuras šilumos neatpigins, kad ir ką plakatai Vilniuje sakytų ta tema. Esminis dalykas: tai turi būti normalus valdymas, normali struktūra ir, be abejo, konkurencijos įsileidimas. Tada šiluma bus pigesnė, mes sakom – bent penktadaliu“, – teigia išrinktasis Vilniaus meras.

O štai dėl to, kaip R. Šimašiui pavyks ne tik atsikratyti bent dalies skolų ir įgyvendinti, tai, ką jis žadėjo ir kuo patikėjo vilniečiai, atrodo visai tikroviškai bent jau finansų specialistams. Tik yra vienas „bet“ – tam reikės laiko, taigi, greitų permainų viltis neverta.

„Jeigu naujasis meras laikysis tų pažadų ir tikrai bus nuoseklus savo veikloje, nemanau, kad jam pavyks per vieną kadenciją Vilnių išvalyti nuo skolų, bet vis dėlto apčiuopiamas ir visų matomas žingsnis ta linkme gali būti žengtas“, – sako G. Nausėda.

Jis teigia, kad naujajai miesto valdžiai suteikta galimybė ir visuomenei, ir kreditoriams parodyti, kad sostinės savivaldybei pasiekus aukščiausią skolos kreivės tašką mažiau ar daugiau sėkmingai, bet skolų grąžinimo vektorius pajudėjo ir iki tol augusios skolos pasuko priešinga – mažėjimo – kryptimi.