Anot jo, Seimo kanceliarijos prašymą svarstė ir jam nepritarė Savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija.

„Statybai to objekto, kurį kai kurie vadina koplytstulpiu, toje vietoje mes nepritariame, klausėme taip pat ir ekspertų nuomonės. Urbanistai, menininkai sako, kad objektas, sukurtas prieš 25 metus, galbūt meninės vertės ir neblogos yra, bet tikrai netinka šiai urbanistinei erdvei ir aš su tuo visiškai sutinku“, – BNS sakė R. Šimašius.

Meras sako prašysiantis specialistų įvertinti, ar nėra kitų tinkamų vietų Vilniuje koplytstulpiui, ir jei jų bus rasta, Seimo valdybai bei koplytstulpio savininkams ji bus pasiūlyta.

„Jei ne, tikrai nesiruošiu palaikyti, leisti vykti sprendimams, kurie Vilnių verstų sandėlių išvalymo aikštele. Objektas, kuris nerado vietos du dešimtmečius niekur, staiga atsidurtų centrinėje miesto dalyje – to tikrai Vilniuje negali būti ir nebus“, – dėstė jis.

17 metrų aukščio koplytstulpį Lietuvai, Vilniui ir parlamentui ketina padovanoti daugiau nei prieš tris dešimtmečius mirusio architekto Jono Muloko artimieji – jie finansuotų ir objekto statybą.

Idėjos iniciatorių, valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tokią Vilniaus valdžios poziciją vertina kaip principinį priešinimąsi visiems Seimo siūlymams, įskaitant ir rezoliucijai, kuri numatė, jog Lukiškių aikštėje turėtų stovėti Vyčio skulptūra – pastarąją priėmė Kauno miesto savivaldybė.

Objektas, kuris nerado vietos du dešimtmečius niekur, staiga atsidurtų centrinėje miesto dalyje – to tikrai Vilniuje negali būti ir nebus.

„Man sunku suprasti tokį bandymą priešintis viskam. Galime turėti vieną ar kitą požiūrį į vieną ar kitą reiškinį, meno kūrinį, bet Kaunas padarė tai, ko Vilnius nesugebėjo daugybę metų. Galiu tik apgailestauti, nes visa tai, kas dedasi aplink Seimą, yra daugiau ar mažiau patyčios, tas buvęs fontanas, dabar paverstas neaiškiu darželiu. Tai yra simboliniai dalykai“, – BNS kalbėjo R. Karbauskis.

Jis atkreipė dėmesį, kad prie Seimo eksponuojami ir betoniniai Sausio 13-osios barikadų blokai, kurie turi didelę simbolinę reikšmę, tačiau nebūtinai šioje vietoje yra tinkami architektūriniu, estetiniu požiūriu. LVŽS pirmininkas sako neįsivaizduojantis, kurioje kitoje vietoje paminklas galėtų atsirasti.

„Koplytstulpis šioje vietoje, mano, agronomo matymu, neatrodytų netikusiai. Mačiau vizualizacijas, manau, kad žmonės tą sprendimą būtent prie Seimo pasitiktų maloniai. O kad liberalams nepatinka, nesinori – aš nesuprantu, ko jiems iš viso norisi“, – dėstė R. Karbauskis.

Tam, kad koplytstulpis būtų pastatytas prie Sausio 13-osios memorialo, pritarė Seimo valdyba, taip pat Seimo rūmų architektas Algimantas Nasvytis, Sausio 13-osios memorialo autorius Kęstutis Kisielius.

Seimo valdyba savivaldybės prašė projektą suderinti kuo skubiau – buvo siekiama, kad koplytstulpis būtų pastatytas iki liepos 6-osios.

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė sakė, kad kanceliarija dar tikisi savivaldybės pritarimo projektui artimiausiu metu.

Koplytstulpio autorius J. Mulokas gimė 1907 metais Rokiškio rajone, 1944 metais pasitraukė į Vakarus, 1983 metais mirė JAV, Santa Monikoje. Jis yra suprojektavęs lietuvių bažnyčias Čikagoje, Niujorke, jaunimo centrą Čikagoje, koplytsuplius, paminklinius antkapius, senelių poilsio namus Omahoje ir kitus objektus.