Pasak Vilniaus mero, visų pirma, reikia įvertinti abi LGGRTC pateiktas medžiagas.
„Su šios dienos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo medžiaga man teko susipažinti iš seniai, visą ją detaliai perskaičiau su visais priedais. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad man šiek tiek keista yra, kad prieš kurį laiką, dar visai neseniai, buvo kita pažyma, kuri visiškai kitaip rašė. Dabar mes turime dvi pažymas, kurios viena su kita visiškai nedraugauja, tai, aišku, tą reikės dialogo būdu kažkaip išsiaiškinti“, – sakė Vilniaus miesto meras.
Pasak R. Šimašiaus, ši LGGRTC pateikta medžiaga nepaneigia ankstesnės centro pateiktos pažymos.
„Ankstesnė medžiaga Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nebuvo paneigta šita naująja medžiaga, ji tiesiog buvo nauja, tarsi anos net nebūtų buvę“, – savo nuomonę išsakė R. Šimašius.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
Sostinės meras taip pat teigia, kad, bandant išsiaiškinti J. Noreikos situaciją, reikia daugiau konteksto, nes, pabrėžė jis, pateikta medžiaga neatsako į visus klausimus.
Ir kaip ten atrodo, ar čia yra pridenginėjimas, ar čia yra tikra medžiaga, čia yra daug klausimų.
„Visiškai sutinku su gerbiamo Istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio nuomone, kad čia irgi reikėtų daugiau konteksto, nes ta medžiaga neatsako į visus klausimus“, – sakė R. Šimašius, akcentuodamas, kad pažymoje pateiktos bylos ištraukos kelia labai daug klausimų.
„Kyla klausimų dėl tos medžiagos, nes jie ištraukti iš bylos ir tik gabaliukai. Ir kaip ten atrodo, ar čia yra pridenginėjimas, ar čia yra tikra medžiaga, čia yra daug klausimų“, – mintimis dalinosi Vilniaus miesto meras.
R. Šimašius teigia pasitikintis abiem LGGRTC medžiagomis, tačiau, akcentavo jis, esminė problema yra tai, kad šios pažymos yra skirtingos.
„Aš pasitikiu abiem Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro medžiagomis. Problema tik ta, kad viena sako vieną, o kita kitą“, – teigė. R. Šimašius
ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Kritikų teigimu, J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.
Vėliau prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę J. Noreikos-Generolo Vėtros gerbėjai pareiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, o tuo pat metu ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontraversiškai vertinamai istorinei asmenybei.
Naujausi komentarai