„Galima žaisti tą žaidimą, kad vieni pakabina, kiti nukabina. Tikrai to nesiruošiu daryti, nes tikrai tema kur kas sudėtingesnė ir daug gilesnė, yra ir teisinių niuansų, bet labai svarbu, kad atminties politika atsistotų į vėžes“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Vilniaus meras.

Jis pridūrė, kad lenta pakabinta nelegaliai. Dėl leidimo ją pakabinti ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos į savivaldybę niekas nesikreipė, todėl jos įteisinti nesirengiama, tačiau į teisėsaugą kreiptis irgi nežadama.

„Noriu išreikšti lūkestį, kad teisėsaugos institucijos nebus veliamos ne į savo klausimus ir atminties politiką vykdys politikai, o policija ir teisėsaugos institucijos atliks savo darbą. Mano asmenine nuomone, šita vakar pakabinta lenta yra gėdos paminklas teisiniam nihilizmui, moraliniam degradavimui ir bestururei politikai“, – teigė R. Šimašius.

Pasak jo, poziciją turėtų išreikšti Lietuvos mokslų akademijos vadovai, tačiau ne pačios Vrublevskių bibliotekos direktorius.

„Dėl šito atvejo visų pirma norėčiau kreiptis į Lietuvos mokslų akademijos prezidentą, kad labai aiškiai įvardytų ir pasakytų, ar Mokslų akademijai yra priimtina, kad ant tokios svarbios nacionalinės institucijos pastato kabo nelegaliai pakabinta lenta žmogui, kuris savo parašais prisidėjo prie getų formavimo. Čia yra esminis klausimas, nes pastatas yra valstybės, ir ta pozicija turi būti aiški“, – sakė sostinės meras.

Jis prašė ir prezidento pozicijos, ar jam priimtina ketvirtadienį nelegaliai pakabinta atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai, taip pat teigė abejojantis dėl G. Nausėdos siūlymo istorinės atminties įamžinimo klausimus spręsti Vyriausybės, o ne savivaldybių patvirtinta tvarka.

„Aš tuo tikras nesu. Miestai ir savivaldybės yra gana skirtingos: turime vieną bendrą istoriją ir daug bendrų spalvų, bet prezidento teisė inicijuoti tą nacionalinį lygmenį. Manau, kad prezidentas turi aiškiai išsakyti nuomonę, ar jam priimtinas teisinis nihilizmas“, – teigė R. Šimašius.

Vilniaus centre, ant Vrublevskių bibliotekos, nauja atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai pakabinta, nes liepos pabaigoje R. Šimašiaus nurodymu buvo nuimta senoji, kabėjusi ten daugiau nei du dešimtmečius.

Noriu kreiptis ir į prezidentą, kad jis pasakytų savo poziciją, ar jam priimtina, kad ant svarbios valstybės institucijos pastato kabo lenta žmogui, kuris parašais prisidėjo prie getų steigimo.

Nukabinimą inicijavęs R. Šimašius teigė, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas ir daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo.

Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.