Trečiadienį „Facebook“ meras skelbia, jog sprendimą priėmė po antradienį vykusio projekto pristatymo visuomenei ir jame išsakytų argumentų.

„Jie logiški ir aš juos parko projektuotojams buvau išsakęs gerokai anksčiau. Į juos atsižvelgta nebuvo. Manęs neįtikino dabartinis projektas, neįtikino kertamų medžių kiekis, neįtikino ir tai, kad išblizginame tik dalį parko, bet nematome visumos. Todėl mažiausiai mėnesiui stabdomi VISI darbai, kol projektas bus peržiūrėtas, atnaujintas, suderintas su bendruomene“, – tikino R. Šimašius.

Projekto pristatymo medžiaga socialiniuose tinkluose dalijęsi vilniečiai tvirtino, kad parke ketinama iškirsti beveik 300 medžių.

Manęs neįtikino dabartinis projektas, neįtikino kertamų medžių kiekis, neįtikino ir tai, kad išblizginame tik dalį parko, bet nematome visumos.

R. Šimašius taip pat pareiškė, kad projektui numatyti Europos Sąjungos pinigai yra  priemonė miestui gerinti, „bet ne savaiminis tikslas, ir jie nebus naudojami miestui griauti“.

Žurnalistams meras tvirtino, kad klausimų kyla ne tik dėl medžių, bet ir dėl kitų, jo nuomone, neracionalių sprendimų projekte.

„Manes neįtikina ganėtinai nekontekstualus požiūris parko viduryje išskirti barokinę erdvę ir būtent ten iškertant daug medžių, sukuriant brangią ir brangiai išlaikomą struktūrą.  Tuo metu aplinkui lieka nepagerinta būklė, saugumas, apšvietimas ir visa kita. Manau, kad yra perteklinių išlaidų numatyta su šiluminių tinklų kilnojimu pirmyn-atgal. Šį projektą reikia iš esmės perkrauti“, – aiškino jis.

Užsimena apie „Vilniaus plano“ pertvarką

R. Šimašius užsimena apie būsimas pertvarkas savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ siekiant daugiau skaidrumo – anot jo, projektuotojai turi būti atsirenkami skelbiant viešą konkursą.

„Ta tradicinė, kai yra suformuluojama užduotis ir pavedama „Vilniaus planui“, jis paveda kažkokiam architektui ar projektuotojui – tuomet išnyksta kontrolės jausmas ir žmonės pagalvoja, kad (...), klausytis reikia mažiau, nei reikėtų“, – kalbėjo R. Šimašius.

„Galvosime, kaip įmonę padaryti dirbančią efektyviau“, – tikino meras.

Savivaldybė siekė iki 2020-ųjų vidurio atkurti barokinį parko vaizdą, sutvarkyti medžius ir krūmus, atstatyti mūrinę sieną, įrengti baseinus su fontanais, atkurti suoliukus.

Antakalnyje sostinėje esantis Sapiegų rūmų ansamblis – vienintelis Lietuvoje išlaikęs palyginti nedaug vėlesniais statiniais pažeistą teritoriją turintis barokinis rūmų ir parko ansamblis. Rūmus 1689-1692 metais pagal Giovannio Battistos Fredianio (Džiovanio Batistos Frediano) projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.

XIX a. pradžioje parko pastatuose įkurta ligoninė, įvairios gydymo, slaugos paslaugos čia buvo teikiamos iki 2015-ųjų, kuomet ligoninė iškelta, parke įkurtas startuoliams skirtas technologijų parkas. Barokinė Sapiegų rezidencijos dalis yra pripažinta kultūros paveldo objektu.