Iš atostogų grįžęs meras socialiniame feisbuko tinkle antradienį akcentavo, kad sprendimas nukabinti atminimo lentą J. Noreikai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos buvo vienas emociškai sunkiausių per visą jo darbo laiką savivaldybėje, tačiau, kartu akcentavo jis, miesto vardu šios istorinės asmenybės jis neleis šlovinti.

„Jono Noreikos atminimo lentos nukabinimo priežastis ir tikslas yra vienintelis – nustoti jį šlovinti miesto vardu. Neturime teisės jo smerkti ar teisti, tačiau negalime ir garbinti Vilniaus vardu“, – feisbuke rašė sostinės meras.

Argumentuodamas tokią tezę R. Šimašius deklaravo jau ne kartą išsakytus teiginius, esą J. Noreika dalyvavo žydų geto steigime.

„Esame miestas, kuris per karą nukentėjo labai stipriai. Ketvirtadalis gyventojų buvo nužudyta totalitarinio režimo, kurio dalimi, nežinia sąmoningai ar ne, nors ir trumpai, buvo ir Jonas Noreika. Tai patvirtina jo parašai ant dokumentų, steigiančių žydų getą bei izoliuojančių juos. Tai faktai“, – rašė Vilniaus miesto vadovas, pridurdamas, kad siekis šį faktą teisinti atskiromis istorinėmis aplinkybėmis yra tik interpretacija.

Jono Noreikos atminimo lentos nukabinimo priežastis ir tikslas yra vienintelis – nustoti jį šlovinti miesto vardu. Neturime teisės jo smerkti ar teisti, tačiau negalime ir garbinti Vilniaus vardu.

„Galima jo veiksmus teisinti istoriniu kontekstu, kad tada atrodė kitaip, kad nebuvo kitos išeities, kad nebuvo suvokiama, kuo tai baigsis, kad tada „visi taip manė”. Tačiau tai jau interpretacija. Faktai yra akivaizdūs – Lietuvos sūnus, galiausiai paaukojęs gyvybę už Lietuvos laisvę, būdamas karininku – kapitonu – ne tik nepadėjo apginti beginklių piliečių, bet ir pats prisidėjo prie įvykių, atvedusių į taikių žmonių pražūtį. Lietuva negali ir neturi ištrinti iš istorijos jokio žmogaus pastangų, kad ir nelabai sėkmingų, kovojant prieš sovietus. Ir teisti tokius žmones dabar nei laikas, nei vieta. Tačiau miestas, Holokausto metu praradęs 55 tūkst. savo gyventojų, tiesiog neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį“, – rašė R. Šimašius.

Sostinės meras visgi pridūrė, kad visuomenėje audras sukėlęs sprendimas nukabinti J. Noreikos atminimo lentą buvo vienas sunkiausių jo, kaip miesto vadovo, sprendimų.

„Neslėpdamas pripažinsiu, kad emociškai tai buvo vienas sunkiausių sprendimų, kuriuos man teko priimti per ketverius metus tarnaujant vilniečiams. Bet jis buvo ilgai brandintas, apgalvotas, pasvertas“, – aiškino socialiniame tinkle R. Šimašius.

Jo teigimu, prieš priimant šį kontraversiškai įvertintą sprendimą jis žinojo, kad dalį žmonių memorialinės lentos nuėmimas įskaudins.

„Žinojau, kad, nepaisant visų faktų, daliai žmonių skaudės. Visų pirma dėl to, kad visi atsimename senelių ir tėvų kančias dėl sovietų represijų. Tačiau ir dėl to, kad vis dar gajus kolektyvinės atsakomybės mitas, ir, deja, vis dar gajūs antisemitinės propagandos aidai. Bet tai nėra priežastis į istoriją žiūrėti primerktomis akimis. Tai ne priežastis leisti, kad šešėlis būtų metamas ant tų herojų, kuriems žmogaus teisės ir laisvės visada buvo Lietuvos tapatybės dalis“, – rašė meras.

Galiausiai apibendrindamas savo įrašą R. Šimašius kvietė baigti manipuliacijas, pyktis ir menkinti vieni kitus.

„Kai kam gali nepatikti šis sprendimas (ir tai yra jų teisė). Gerai, kad ši diskusija vyksta laisvoje Lietuvoje ir tarp laisvų Lietuvos piliečių. Kas nori,gali ir toliau privačiai heroizuoti Joną Noreiką, gali ignoruoti du jo parašus, bet Vilnius savo vardu to nedarys ir savo erdvių tam neskirs. Nes per septynis šimtus metų Vilniaus varde įrėžti ne tik šlovingi jo laikai, kuriais mes didžiuojamės, bet, deja, ir skaudžios istorijos, kada ketvirtadalis vilniečių buvo išžudyti. Mes neturime teisės pamiršti ir to ketvirtadalio miesto piliečių, kurie savo norų, teisių ar pageidavimų jau nebegali išreikšti, nes buvo nužudyti tiesiog dėl jų tautybės. Dažnas iš jų su savo istorija, tikiu, būtų verti savo atminimo lentos, bet, deja, šioje karštoje mūsų diskusijoje jie tapo tik sausa statistika – penkiasdešimt penki tūkstančiai neišsipildžiusių Vilniaus svajonių.

Todėl prašau jūsų visų – baikime manipuliacijas. Nustokime pyktis, nustokime menkinti vieni kitus. Nustokime svaidytis kolektyvine atsakomybe, nes dėl veiksmų – ir herojiškų, ir pragaištingų – visada atsakingi tik konkretūs žmonės. Ir kviečiu niekada neužmiršti, kad Lietuvos kova visada buvo „Už jūsų ir mūsų laisvę!”, – apibendrino R. Šimašius.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero R. Šimašiaus sprendimu.

Generolo kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo tarpu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.