Konstituciniams Teismui (KT) paskelbus, kad skolose skendinčiam Vilniui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai, miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad Seimas turės skirti didesnę GPM dalį Vilniui bei nustatyti aiškią tvarką, kaip lėšos yra skirstomos.

„Akivaizdu, kad tai reiškia, kad ta dalis turi būti didesnė, ir aš manau, kad tai yra teisinga vilniečių atžvilgiu. (...) Tai iš esmės reiškia namų darbus Seimui ir nustatyti tokią gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri būtų adekvati ir perskirstymo mechanizmą tokį nustatyti, kuris būtų aiškiai paremtas kriterijais“, - žurnalistams po KT sprendimo paskelbimo sakė R.Šimašius.

Anot jo, teismo sprendimas nebūtinai reiškia, kad Vilniui teks 100 proc. GPM dalis, nes Seimas gali rasti objektyvių priežasčių, kodėl tam tikra mokesčio dalis turėtų atitekti ir kitoms savivaldoms. Tačiau jis neabejoja, kad mokesčio dalis gerokai išaugs.

„Aš manau, kad nuo kitų metų Vilniaus miesto biudžetas bus adekvatesnis ir pilniau finansuojamas ir, be jokios abejonės, tai leidžia lengviau atsikvėpti ir pilniau finansuoti einamąsias išlaidas. Ir aš net neabejoju, kad Vilniui tai yra rimtas postūmis, kartu su atsakingu finansų tvarkymu. (...) Jeigu Seimas suras tam tikrų kriterijų, kur neišvengiamai būtina išlyginti savivaldos funkcijas, bet visiškai akivaizdu, kad šiaip nubraukti pusę GPM jis nebegali to daryti“, - tikino Vilniaus meras.

Buvęs meras Artūras Zuokas, kuris dėl mokesčio yra kreipęsis į teismą ir nuolat prašė valdžios padidinti miestui tenkančią GPM dalį, po KT sprendimo paskelbimo teigė, kad savivaldybių biudžetai nebebus formuojami pagal politinius kriterijus, o Vyriausybė turės kompensuoti nuostolius.

„Matyt, Lietuvoje baigsis laikotarpis, kai miestų biudžetai formuojami pagal politinius kriterijus, kurie niekada nebuvo aiškūs ir galėjo būti įvairiai traktuojami. Taip pat svarbi žinia vilniečiams, kad pagaliau ateina vasara į Vilnių ir šiuo atveju Seimas ir Vyriausybė turės kompensuoti nuostolius Vilniui. Po šio KT sprendimo toliau vyks administraciniame teisme byla, kurią iniciavo Vilniaus miesto taryba 2012 metais, o ieškinio suma yra beveik 1 mlrd. litų“, - žurnalistams teigė A.Zuokas.

Prašymą KT 2012 metais pateikusių Seimo narių teigimu, dėl dabartinio ribojimo labiausiai nukenčia Vilniaus interesai, nes jam paliekama tik 48 proc. surenkamo GPM (prašymo pateikimo metu - 40 proc.). Esą žala daroma ne tik miestui ir jo bendruomenei, bet ir visam šalies įvaizdžiui.

Vilniaus taryba Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo padidinti sostinei tenkančią GPM dalį iki 60 proc. bei iš valstybės priteisti apie 289 mln. eurų (beveik 1 mlrd. litų).

Pagal įstatymą Kaunui dabar tenka 94 proc., Klaipėdai - 86 proc., kitoms savivaldybėms - 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM. Vilniaus skola gegužės 1-ąją siekė 384,2 mln. eurų.