Pasak parlamentaro, Vrublevskių biblioteka yra įrašyta į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, o lenta nuimta be atsakingų institucijų sutikimo.

„Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas draudžia nuo paveldinių pastatų nuimti atminimo lentas. Tai galima padaryti tik oficialiu Kultūros paveldo departamento pritarimu. Bet meras pažeidė ir šią nuostatą. Manau, kad situacija yra labai rimta, savivalės mastas stebinantis ir mero veiksmus turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojamas A. Gumuliauskas.

Situacija yra labai rimta, savivalės mastas stebinantis ir mero veiksmus turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos.

Seimo narys taip pat priminė, kad jo vadovaujama komisija šį pavasarį po atminimo lentos generolui Vėtrai nuniokojimo paragino visus sprendimus, susijusius su istorine atmintimi, priimti tik vadovaujantis ekspertų, tai yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro išvadomis.

„Pernai jo išvada J. Noreikos klausimu buvo aiški – J. Noreika su nacių režimu nekolaboravo, žydų žudyme nedalyvavo. Lietuvą reguliariai šmeižiantys asmenys skundė šią išvadą teismui, bet teismas patvirtino jos teisėtumą. Tačiau Vilniaus meras sprendimą priėmė, ignoruodamas ekspertų išvadas, Seimo komisijos poziciją, net neklausdamas Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos sprendimo. Žodžiu, pats vienas“, – tvirtino parlamentaras.

Politikas pabrėžė, kad R. Šimašiaus sprendimą sveikina Kremlių palaikanti žiniasklaidą.

„Suprantama, nes Kremliui nėra nieko geriau nei pačios Lietuvos politikų pripažinimas, kad Rusija buvo teisi, o Lietuvos rezistentai – nusikaltėliai. Būtent tokį pripažinimą šiandien Putinui dovanoja Remigijus Šimašius“, – sakė A. Gumuliauskas.

Atminimo lentelė J. Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje mero R. Šimašiaus sprendimu nuimta ankstų šeštadienio rytą.

R. Šimašius sako, kad nepaisant vėlesnių nuopelnų priešinantis sovietų okupacijai, J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, vykdė nacistinės Vokietijos administracijos užduotį „izoliuoti į getą Šiaulių apskrities žydus, konfiskuoti jų turtą“ ir jis tą darbą atliko.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.