Kauno rajone, Akademijos miestelyje, šiemet pradės veikti 4 megavatų (MW) galios biokuro katilas. Tai dar vienas žingsnis, kad kitąmet rajone pastebimai atpigtų centralizuotai tiekiama šilumos energija.

Juda tikslo link

„Ši nauja katilinė prisidės ir prie aplinkos taršos, ir prie sąskaitų už šildymą mažinimo“, – džiaugėsi Akademijoje įrengiamo biokuro katilo statybos startą vakar pažymėjusioje ceremonijoje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kol kas Kauno rajono savivaldybė sėkmingai juda link užsibrėžto siekio mažinti brangiomis gamtinėmis dujomis ir anglimis kūrenamų katilinių, jas atnaujinti, naudoti pigesnį ir ekologiškesnį biokurą. Šiandien energetikai Kauno rajone yra įrengę dešimt biokuru kūrenamų katilinių. Iki kitų metų pabaigos tikimasi pastatyti dar bent aštuonis tokius katilus. Tada rajono gyventojai turėtų akivaizdžiai pajusti katilinių modernizavimo teikiamą naudą.

Dujas pakeis atliekomis

Noreikiškių katilinėje pastatytas naujas biokuro katilas Akademijos gyventojų namus ir Aleksandro Stulginskio universitetą pradės šildyti jau nuo ateinančio šildymo sezono. Katilą statančios bendrovės „Enerstena“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas pasakojo, kad kurui bus naudojamos niekam kitam netinkamos drėgnos medienos atliekos.

Noreikiškių katilinėje naujai sumontuotu katilu planuojama per metus pagaminti apie 16 tūkst. megavatvalandžių šilumos energijos. Skaičiuojama, kad tam prireiks apie 12 500 kietmetrių biokuro. Tai atitinka maždaug 2 mln. kub. m gamtinių dujų.

„Vien šie skaičiai neleidžia abejoti projekto finansine nauda“, – aiškino V.Makūnas.

V.Ramanauskas žada, kad katilinėje bus įrengta moderni įranga, iš kuro išspaudžianti maksimalią naudą. Katilinėje numatyta įrengti automatizuotas kuro degimo pakuras, hidraulinius transporterius pelenams šalinti, dūmų valymo ir šalinimo, katilų valdymo ir kitą įrangą. Taip pat planuojama pastatyti biokuro sandėlius.

Eilėje – projektų virtinė

Naujas katilas bus pastatytas vietoj senojo, kuriame deginant dujas į aplinką buvo išskiriami kenksmingi teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai bei anglies ir sieros dioksidai. Į būsimo biokuro katilo pamatus įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms apie dabartinės kartos siekius puoselėti švaresnę aplinką. Šis projektas atitinka ES direktyvas, kuriomis siekiama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Bendra „Kauno energijai“ priklausančios Noreikiškių katilinės projekto vertė – 6,2 mln. litų. Iš jų 2,3 mln. litų bendrovei skirti kaip finansinė parama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF).

„Kauno energija“ Kauno rajone taip pat pradėjo rekonstruoti Ežerėlio katilinę. Joje 3,5 MW galios biokuro katilas bus pritaikytas deginti durpes, pjuvenas ir šiaudus. Be „Kauno energijos“, nemažą dalį Kauno rajono šilumos ūkio valdo dar dvi įmonės – Kauno rajono savivaldybės komunalinių paslaugų centras ir UAB „Roalsa“.

Per pastaruosius dvejus metus atnaujintos katilinės Babtuose, Vilkijoje, Garliavoje. Šiuo metu jau parengti projektai ir gauta finansinė parama iš LAAIF Garliavos A.Mitkaus, Neveronių vidurinių mokyklų, Karmėlavos B.Buračo gimnazijos, Batniavos, Panevėžiuko, Girininkų pagrindinių mokyklų, Pagynės vaikų globos namų, Vandžiogalos miestelio katilinėms atnaujinti. Artimiausiu metu turėtų būti sprendžiami Karmėlavos, Piliuonos, Zapyškio ir kitų Kauno rajono katilinių atnaujinimo klausimai.