„Kauno diena", kalbinusi pamestų daiktų savininkų ieškančius žmonės, įsitikino, kad apie 5 proc. radybų mokestį, numatytą Civiliniame kodekse, dauguma lietuvių nė nenutuoka. Tačiau yra tokių, kurie mokesčio iš principo neimtų.

Radinių biuras – internere

Rastų ir ieškomų dalykų spektras nenusakomas: pradedant pliušiniais meškiukais, raktais, piniginėmis ir baigiant automobiliais ar net dingusiais žmonėmis. Ką nors pametus pasitelkiamas galingas įrankis – internetas.

Grąžinti savininkams jų daiktus skatina ne tik sąžiningumas, geranoriškumas, bet ir galimybė įsidėti į kišenę vieną kitą papildomą litą.

Nors Civilinis kodeksas yra nustatęs privalomą minimalų radybų mokestį – jis turėtų siekti bent 5 proc. daikto vertės – kas gali pasakyti, kokia yra tikroji daikto vertė? Kiek vertas dokumentas, raktas, banko kortelė?

Pinigais niekada nebus išmatuojamas ne materialiai, o dvasiškai brangus daiktas. Pastarieji radiniai, ko gero, galėtų būti patys pelningiausi, tačiau dar yra žmonių, kurie nė už ką tuo nepiktnaudžiautų.

Ištikimybės simbolis

„Radau auksinį vestuvinį žiedą“. Šio skelbimo turinys suvirpino ne vieno širdį. Nacionalinio radinių biuro interneto svetainėje pamestidaiktai.lt skelbimą patalpinusi Ana per kelias dienas sulaukė ne vieno skambučio, telefone girdėjosi vilties kupini balsai, tačiau juos teko nuvilti. Rastojo moteriško vestuvinio žiedo savininkė vis dar nebuvo atsiliepusi.

Tradicinio dizaino vestuvinį žiedą radusiai moteriai net nekilo mintis nešti juvelyrinį gaminį į lombardą ar tiesiog pasilaikyti auksą juodai dienai. Ji atsisakytų radybų mokesčio, net jei ir siūlytų.

„Tikrai jokio atlygio nenoriu, juk žmogui nutiko nelaimė. Iš jos pelnytis?! Be to – tai juk vestuvinis žiedas“, - kalbėjo Ana. Anksčiau jos vyras buvo radęs piginę – ne tik su dokumentais, bet ir pinigais.

„Įdėjome skelbimą. Žmogus atvažiavo ir pasiėmė. Atvežė konjako butelį. Mano vyras ir butelio nenorėjo priimti“, - pasakojo moteris.

Vis dėlto kitiems žmonėms pareikalauti atlygio yra visiškai normalu. Kartą Anos brolis ant automobilio paliko rankinę su dokumentais ir nuvažiavo, piniginė – nusirito. Sulaukus skambučio, iš rankinės savininko buvo paprašyta 150 litų. Anos brolis atgavo dokumentus, o pinigų rankinėje jau nebebuvo. „Visokių žmonių yra“, - nesistebėjo pašnekovė.

Policijai mokėti nereikėjo

Kaunietė Virgina Kauno klinikose rado raktų ryšulį. Dukra jai pasiūlė įdėti skelbimą į internetą. Per kelias dienas skambinančiųjų nebuvo. „Jokio atlygio nesitikiu, taip man nutiko pirmą kartą“, - juokėsi moteris.

Garsios firmos laikrodį radęs kaunietis Algirdas, paskelbęs apie radinį internere, jau po kelių dienų įteikė aksesuarą šeimininkui. „Abi pusės liko patenkintos“, - radybų dydžio nepanoro įvardyti vyras. Tiesa, apie Civilinio kodekso nustatytą minimalų mokestį jis teigė nieko nežinąs.

Piniginę praradęs Elvinas buvo pasiryžęs už joje esančius dokumentus sumokėti mažiausiai kelis šimtus litų. Paskelbęs internete apie prarastą piniginę ir pažadėjęs atsilyginti kaunietis po kelių dienų sulaukė skambučio. Skambino policijos pareigūnas. Algirdui policija daiktus grąžino be jokio atlygio. Kaip ir buvo galima tikėtis, piniginėje pinigų jau nebuvo.

Už radinį – šokoladas

Dalis žmonių atiduotų kažin ką, kad tik susigrąžintų turėtą ir prarastą informaciją. Pavyzdžiui, telefonų numerius prarastame telefone. Štai Justė važiuodama autobusu pametė diktofoną. Paskelbusi apie tai internete Justė jau bemaž pradaro viltį jį susigrąžinti – praėjus savaitei po netekties niekas jai nepaskambino. Mergina pati bandė diktofono ieškoti per transporto bendrovę, bet jos darbuotojai teigė negalintys niekuo padėti.

Pasak Justės, diktofono vertė apie 200 litų. Radybų ji sutiktų mokėti 50 litų. Tačiau jai svarbus ne tiek pats aparatas, kiek jame esanti informacija.

Mergina pasakojo, kad kartą ji pati rado mobilaus ryšio telefoną. Ji tuojau pat pradėjo skambini telefone esančiais numeriais ir netrukus išsiaiškino, kam jis priklauso. Už telefono sugrąžinimą mergina gavo šokolado plytelę. Apie nustatyto dydžio mokestį Justė prisipažino niekada negirdėjusi.

Draudžia pradėti naudotis

Svajojantieji rasti vertingą daiktą ir jį grąžinę uždirbti, turėtų žinoti ir daugiau įstatymų vingrybių. Civilinis kodeksas numato radusiojo teisę gauti atlygį, bet tuo pačiu jį įpareigoja.

Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti.

Jei daikto savininkas iškart neatsiranda, dar nereiškia, kad galima imti juo naudosis. Kodekse sakoma, kad daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu naudotis negalima.

Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn.

Kodekse sakoma, kad užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė radimo faktą.