Iš Raudondvario dvaro komplekso išsikraustęs Žemės ūkio inžinerijos institutas perdavė statinius Kauno rajono savivaldybei, nestokojančiai ambicingų dvaro atnaujinimo planų.

Atiduoda su liūdesiu

Sutartys dėl dvaro perdavimo iš instituto į rajono savivaldybės rankas, pasirašytos praėjusį rudenį. Institutas jau išsivežė beveik visus savo daiktus iš dvaro patalpų, o vakar jas aprodė laikinai kompleksui vadovausiančios administracijos vadovei.

"Aišku, kad gaila atiduoti. Juk dvaru institutas rūpinosi nuo pat savo įkūrimo. Kiek galėjome, puoselėjome ir dvaro statinius, ir aplinką", – vaikščiodamas po ištuštėjusį pastatų kompleksą kalbėjo Žemės ūkio inžinerijos instituto direktorius Gvidas Rutkauskas.

"Bet taip bus geriau. Kitos išeities nėra", – pridūrė direktorius.

Kasmet dvaro kompleksui priežiūrėti iš Švietimo ministerijos būdavo skiriama 20–50 tūkst. litų. Šių lėšų užtekdavo tik griūvančių pastatų gyvybei palaikyti.

Būdavo atliekami nedideli kosmetiniai remontai, praėjusiais metais pakeistas dar grafų Tiškevičių statytos oranžerijos čerpių stogas. Tačiau oranžerijoje esančią įspūdingo dydžio palmę leidžiama iš arčiau apžiūrėti tik saviems – bet kada gali nukristi virš jos esantis stiklinis, surūdijusių metalinių konstrukcijų kupolas.

Reikia didelių investicijų

G.Rutkauskas sako, kad visus komplekso atgaivinimo darbus reikia pradėti nuo stogų ir langų keitimo. Daug kur per pastatų stogus bėga vanduo, kuris statinius griauna iš vidaus.

Pagal prieš porą metų atliktus skaičiavimus vien šiems darbams reiktų apie 10 mln. litų.

Tik kosmetiniam remontui lėšų atrandantis institutas mažai ką gali padaryti, kad nebegriūtų pastatų sienos.

"Vakar šito dar nebuvo", – pirštu rodydamas į nuo laiptų nukritusį tinko gabalą pastebėjo G.Rutkauskas.

Sienoms sutvarkyti reiktų apie 20 mln., o viso ansamblio atnaujinimui ir patrauklumui sukurti, G.Rutkausko apytiksliais skaičiavimais, reikėtų 40–50 mln. litų.

Tikisi ES pagalbos

Per pastaruosius penkerius metus institutas keturis kartus kreipėsi į įvairius ES ir Norvegijos paramos fondus. Trūkdavo nedaug, tačiau iš jų jokio finansavimo negaudavo.

Tikimasi, kad rajono savivaldybė turės daugiau galimybių, kaip išsaugoti Raudondvario dvarą.

"Galėjome visu tuo rūpintis, bet tai nėra tiesioginis mūsų darbas. Savivaldybei tai daryti kur kas lengviau. Ji tam ir specialistus turi, kurie rūpinasi ES parama", – aiškino G.Rutkauskas.

Kauno rajono savivaldybė šiemet dvaro komplekso administracijai išlaikytii skyrė 60 tūkst. litų. Tokios prabangos institutas neturėdavo.

Galimybes gauti ES paramą didina, kad Raudondvario pilis įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Raudondvario dvaro sodyba – viena ryškiausių renesanso ir romantizmo laikotarpiu susiformavusių sodybinių ansamblių šalyje. Tai – valstybės saugomas objektas.

Pilis yra nacionalinio Nemuno–Kuršių marių turizmo maršruto kelyje. Todėl gauti ES lėšų jai sutvarkyti yra dar lengviau.

Parengta komplekso vizija

Praėjusių metų pabaigoje rajono savivaldybėje jau aptarta ir vizija, kaip dvaro kompleksas turėtų atrodyti po sutvarkymo. Parengta studija, kurioje svarstoma, kaip dvaro kompleksą būtų galima išvystyti iki 2020 m.

Bene vieninteliame autentiškame likusiame dvaro pastate – žirgyne galėtų būti įrengta didelė renginių salė. Kieme turistų lauktų žirgai su karietomis. Pačioje pilyje galvojama atstatyti buvusias interjero detales, salėse atsirastų dvarų baldų. Pastatuose galėtų įsirengti arba šalia jų išdygti nedidelis viešbutis, smuklė, suvenyrų parduotuvėlė, amatų centras, teatro studija, įsikurtų turizmo informacijos centras.

Neabejojama, kad pilis taptų svariu traukos objektu, nes ir šiuo metu ją lanko daug jaunavedžių ir šiaip po parką atvažiuojančių pasivaikščioti žmonių. Tiesa, ne visi svečiai laukiami.

Vakarais čia mėgsta būriuotis jaunimas, kuris linkęs patriukšmauti, pašiukšlinti. Per kiemą neretai zuja į privačią bendrovę važiuojančios mašinos. Nepatogumų kyla ir dėl buvusiuose tarnų namuose butus išsipirkusių gyventojų. Nesutariama dėl teritorijos priežiūros, jos vartų rakinimo.

Beje, pastarieji prieš savaitę sulūžo. Artimiausiu metu juos ketinama išardyti ir sutvarkyti.

Prireiks ketverių metų

Šiuo metu dėl ES struktūrinių fondų paramos parašyti trys projektai.

"Tam rengtis buvome pradėję dar tiksliai nežinodami, ar dvaras bus perduotas rajono savivaldybei. Siunčiame įvairius dokumentus. Kol kas niekas mūsų nekritikuoja, todėl galime tikėtis pačių geriausių rezultatų", – kalbėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius.

Jei ES struktūriniai fondai palaimintų visus projektus, iš jų būtų galima tikėtis daugiau nei 18 mln. litų paramos. Dar kelis milijonus tektų pridėti iš vidinių rezervų. Visus darbus reiktų įgyvendinti iki 2013 m.

Instituto laukia permainos

Kitų metų pradžioje Žemės ūkio inžinerijos institutą sudrebins permainos. Institutas veikia su Lietuvos žemės ūkio universiteto vėliava, tačiau tvarkosi savarankiškai. Nuo sausio 1 d. jo valdymas bus perduotas universitetui.

G.Rutkauskas sako, kad dvaro komplekso perdavimas rajono savivaldybei su instituto reorganizavimu nesusijęs, tačiau pripažįsta, kad po to sodybai priežiūrėti skiriamų pinigų gali išvis nebelikti.

Direktorius baiminasi, kad bus atleista daug darbuotojų. Pirmiausia su darbu gali tekti atsisveikinti aptarnaujančiam įstaigos personalui, kurie prie dvaro ir krapštydavosi daugiausiai.

Raudondvario dvaras

Iš negausių rašytinių istorijos šaltinių nustatyta, kad pirmasis Naujojo Aukštadvario, vėliau šnekamojoje kalboje pervadyto Aukštutiniu Raudondvariu, galiausiai – Raudondvariu, dvaro ir pilies savininkas bei statytojas buvo Kauno pakamaris, tai yra kunigaikščio skiriamas apskrities pareigūnas, Vaitiekus Dzevaltauskas. Jam mirus (1581 m.), turtą perėmė jo brolis Jonas Dzevaltauskas. Raudondvario pavadinimą gyvenvietė įgijo dėl raudonų plytų pilies.

1652 m. Raudondvario dvarą įsigijo Radvilos.

Porą amžių per didikų šeimų rankas ėjusį dvarą 1819 m. įsigijo Mykolas Tiškevičius. Per 1830–1831 m. sukilimą dvaro rūmai nukentėjo, po to buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija (1837–1839 m.), pietinės oficinos antrasis aukštas (1839 m.), šiaurinė oficina (1840 m.), XIX a. viduryje – arklidės ir ratinė. Valdant Tiškevičiams (iki 1915 m.) dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Rūmuose buvo dailės galerija, biblioteka (apie 10–20 tūkst. knygų ir rankraščių, siekiančių XVI–XVII a).

I pasaulinio karo metais dvaro rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių Oberosto valdybos būstinė. 1927–1942 m. rūmuose Lietuvos moterų globos komitetas įsteigė vaikų namus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje besitraukdami vokiečiai sunaikino rūmus ir oranžeriją. 1959–1973 m. pagal architektų S.Čerškutės ir V.Jurkšto projektą pilies dvaro ansamblis buvo atstatytas.

1994 m. dvaro rūmuose įrengta Raudondvario ir grafų Tiškevičių istorijos ekspozicija, taip pat ekspozicija kompozitoriaus J.Naujalio atminimui, o 2002 m. sausio 1 d. jo garbei čia atidarytas memorialinis muziejus. Atkurta grafų dvaro vėliava.

Šaltinis: www.raudondvaris.lt, www.wikipedia.lt