Pelėsiu aptrauktos sienos, apkerpėjusios dušo kabinos su išbrinkusiomis ir jau pūti pradedančiomis staktomis. Lubos apšerpetojusios, dažai atsilaupę. Taip šiandien atrodo vos pernai už miesto lėšas atlikto bendrabučio remontas. Kaltų nėra.

Žeidžia neteisybė

Bendro naudojimo patalpos sostinės S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje 11-u numeriu pažymėtame bendrabutyje atrodo katastrofiškai.

Nehigieniška, antisanitariška ir trūks plyš prašosi skubaus remonto – tokios mintys peršasi apžvelgus prausyklų kambarius.

Todėl bendrabučio gyventojų, "Vilniaus dienai" surengusių ekskursiją po savo valdas, pranešta žinia, kad šiurpinančių patalpų remontas baigtas vos prieš metus, tiesiog pritrenkia.

"Iki šio remonto patalpos buvo atnaujintos gal prieš 30 metų. Patikėkite, vaizdas prieš remontą buvo gražesnis nei dabar", – paaiškino bendrabučio gyventojas Andrejus Liachovičius.

"Savivaldybė mums padarė meškos paslaugą", – kaimynui antrino Feodotija.

S.Dariaus ir S.Girėno gatvės 11-o bendrabučio gyventojai abejoja miesto lėšomis atlikto jų namo remonto kokybe.

"Verčiau būtų atidavę rekonstrukcijai skirtus pinigus mums ir mes viską būtume sutvarkę kaip sau. Sakysite, jei savo lėšų neįkišote, kodėl keliate vėją? O kodėl kažkas turi tuos pinigus įsidėti į kišenę? Pats gyvenu čia laikinai, statausi namą ir ketinu po metų išsikraustyti, bet man iš principo graudu dėl neteisybės", – aiškino A.Liachovičius.

300 tūkst. litų – kaip į balą

Gyventojų skundai pasiekė ne tik dienraštį, bet ir bendrabutį nuo praėjusių metų gruodžio administruojančios bendrovės "Naujininkų ūkis" vadovybę. Įmonės pastatų administravimo, priežiūros ir remonto skyriaus viršininkas Vladas Šumskas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri bendrabučio bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijai buvo skyrusi 300 tūkst. litų. Pinigai išleisti, o darbo brokas akis ėmė badyti nepraėjus nė metams.

"Hidroizoliacijos nėra, ventiliacijos nėra, sienos įšalusios ir pažeistos drėgmės, pro stogą varva. Esame suinteresuoti, kad klaidas taisytų tie, kas jas padarė. Lėšos panaudotos, o žmonėms realios pagalbos nesuteikta. Jei trūkumus šalintume mes, tai darytume iš gyventojų kišenės", – aiškino V.Šumskas.

Apdaila – iš geros valios

Savivaldybės sudaryta komisija apžiūrėjo bendrabutį ir atsiuntė Energetikos ir statinių skyriaus vedėjo Kęstučio Karoso pasirašytas išvadas. Jose pastabų netrūksta: nesandari santechninių mazgų hidroizoliacija, todėl užliejamos žemiau esančios patalpos, gyventojų butuose šlampa lubos, pietinėje namo pusėje – bėdos dėl hidroizoliacijos. Apie pelėsiais ir kerpėmis apaugusius dušo kambarius bei aptrupėjusias lubas neužsimenama.

"Darbus atlikusi įmonė už patalpų apdailą neatsako, nes mums iš viso nebuvo skirta lėšų apdailai, ji neįtraukta į projekto sąmatą. Sienas padažėme ir dušo kabinas su kartoninėmis durimis įrengėme iš geros valios, kad gyventojams būtų pradžiai, kol patys surinks pinigų ir kapitaliai viską sutvarkys" – aiškino savivaldybės Energetikos ir būsto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Mečislovas Pumpalavičius.

Iš darbų išėjo šnipštas

Savivaldybė esą lėšų skyrė ne viso S.Dariaus ir S.Girėno gatvės 11-o namo remontui atlikti, bet avarinei būklei pašalinti. "Pagal projektą turėjome pakeisti vamzdyną, hidroizoliaciją, vietoj išklypusių ir kiaurai perpučiamų įdėti plastikinius langus, sutvarkyti fasadą toje dalyje, perdengti stogą ir grindis iškloti plytelėmis. Tačiau nesinorėjo žmonėms palikti visko išdraskyto, tai būtų nedora. Tai pigiais dažais padažėme sienas, lubas. Šių darbų kokybė buvo silpnesnė, nes rangovas tai darė už ačiū", – pasakojo M.Pumpalavičius.

Iš šios iniciatyvos galiausiai išėjo šnipštas, nes nebuvo sutvarkyta bendrabučio ventiliacija. "Verčiau būtų pasirinkę mažesnę darbų apimtį, bet atlikę juos kokybiškai", – atkreipė dėmesį V.Šumskas.

Truputį šen, truputį ten

Bendrabučio bendro naudojimo patalpų rekonstrukciją atliko viešojo pirkimo konkursą laimėjusi bendrovė "Sąlytis". Pagal Statybų įstatymą ji yra įsipareigojusi matomus darbus prižiūrėti ir prireikus taisyti penkerius metus, nematomus – dešimtmetį.

"Dėl hidroizoliacijos trūkumų ir prakiurusio stogo "Sąlyčiui" parašėme laišką. Klaidas ištaisyti įmonė turi per mėnesį", – kalbėjo M.Pumpalavičius.

Tačiau "Sąlyčio" statybos direktorius Valdas Miškinis sakė, kad ne viskas taip paprasta. Už jau atliktus darbus savivaldybė įmonei iki šiol yra skolinga 72 tūkst. litų. Kol skola nebus pervesta į bendrovės sąskaitą, jokie darbai nebus atlikti. "Šiandien mes tiesiog neturime už ką jų atlikti", – prisipažino V.Miškinis.

Jis atkreipė dėmesį, kad M.Pumpalavičius vykdė darbų techninę priežiūrą, vertino jų kokybę ir pasirašinėjo priėmimo aktus. "Jei būtų blogai, nepasirašytų. Atlikome visus projekte nurodytus darbus, tačiau kiek buvo ventiliacijos, tiek ir yra, papildomos nerengėme, nes savivaldybė neužsakė. Bėdos daug didesnės, nei atrodo: savivaldybė kosmetiškai patvarko, kad nebūtų taip baisu, bet bendrabučius iš esmės reikėtų atiduoti į projektuotojų rankas: sienos ištrupėjusios, kanalizacijos šuliniai pilni šiukšlių. Reikėtų renovuoti iš esmės, o ne truputį šen, truputį ten", – aiškino V.Miškinis.

K.Karosas atkreipė dėmesį, kad ir patalpų eksploatacija – ne paskutinėje vietoje: "Jei patalpos nevėdinamos, o ten gyventojai plauna kibirus, vandens iki kauliukų pripylę, tai ko norėti? Tačiau stogas – darbininkų brokas."

2008 m. miesto savivaldybė avarinei būklei bendrabučiuose likviduoti skyrė 1,2 mln. litų.