Per artėjančius prezidento ir šalies atstovų į Europos Parlamentą (EP) rinkimus „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai didžiausią dėmesį skirs Vilniaus kraštui, jiems žada padėti ir stebėtojai iš Baltarusijos bei Rusijos.

Per 2012 metais vykusius Seimo rinkimus susibūrusi pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“, kovojanti prieš įvairius pažeidimus rinkimuose, žada stiprinti stebėtojų bei savanorių tinklą ir kitose probleminėse savivaldybėse. Kaip įvardijo judėjimo lyderis Tomas Langaitis, nors prezidento ir EP atstovų rinkimai yra vieni ramiausių, o per juos sulaukiama mažiausiai pažeidimų, nerimas kyla dėl kai kurių Lietuvos regionų.

Anot jo, tai - Vilniaus, Šalčininkų, Širvintų, Pagėgių, Šilutės, Tauragės rajonai, kitaip tariant, regionai, besiribojantys su Baltarusija ir Rusija - čia esą dėl aktyviai vykdomos kontrabandos esama „laisvų pinigų“, kuriuos patogu realizuoti perkant balsus.

Šiems regionams per artėjančius rinkimus „Baltųjų pirštinių“ atstovai žada skirti daugiausia dėmesio.

Tikimasi, kad šiemet rinkimus padės stebėti gerokai daugiau „Baltųjų pirštinių“ savanorių, nei 2012 spalį, kuomet Seimo rinkimus stebėjo apie 700 asmenų. Kaip tvirtino iniciatyvos atstovai,  10 žmonių dirbs centriniame biure, veiks 10 regioninių koordinatorių, taip pat dirbs koordinatoriai, kurie strateguos savanorių darbą kiekvienoje savivaldybėje.

Bus suburta ir apie 20 mobiliųjų komandų, kurioms, kaip sakė T.Langaitis, rinkimuose gegužės 11 ir gegužės 25 dieną padės nevyriausybinės organizacijos iš kaimyninių valstybių: Rusijos „Golos“ ir Baltarusijos „Belarus Watch“.

„Jie važiuos ten, kur pirmiausia galima susikalbėti rusiškai. Taip pat ir probleminėse vietovėse, kur mūsų yra mažiau, kur nėra lengva surasti žmonių, kurie išdrįstų dirbti „Baltosioms pirštinėms“.

Bendro iniciatyvos dalyvių skaičiaus T.Langaitis teigė negalintis įvardinti, nes nemaža dalis visuomenės prisidės pačią rinkimų dieną, taip pat tikimasi žmonių aktyvumo pranešant apie pažeidimus.

Dar viena iniciatyvos atstovų paminėta problema, dėl kurios gali kilti pavojus artėjančių rinkimų skaidrumui - vis labiau populiarėjantis balsavimas namuose.

„Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje jau šiandien nuskambėjo pastaba, kad pagal dabartinius duomenis yra viena apylinkė, kur beveik visi rinkėjai yra užsiregistravę balsuoti namuose. Tai - visiškas absurdas. Apskritai, Vilniaus, Šalčininkkų, Širvintų raonuose žymiai didesnis procentas žmonių, nei kitose savivaldybėse, ruošiasi balsuoti namuose. Tai kelia didelius įtarimus“, - sakė T.Langaitis.

Kaip tvirtino buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys, vienas iniciatyvos koordinatorių Gintaras Kalinauskas, „blogas balsavimo namuose madas“ taip pat diktuoja Širvintų, Šalčininkų, Vilniaus rajonai.

„Kodėl siekaima balsavimo namuose? Įstatymas labai liberaliai nustato taisykles: pakanka sirgti, būti tam tikro amžiaus, ir jau leidžiama balsuoti namuose. Kaip tai vyksta - grafikas nelabai aiškus, kur kas važiuos, niekas nežino, dažniausiai tie komisijos nariai būna iš anksto susitarę, arba iš tos pačios partijos, iš mokyklos. Kartą teko stebėti, kaip pagyvenusiai moteriai rodo pavyzdį su jau pažymėtu kandidatu“, - problemas vardijo G.Kalinauskas.

Anot jo, „Baltųjų piršinių“ savanoriams kyla problemų stebėti netrukus prasidėsiantį balsavimą namuose, nes grafikas, pas ką ir kada bus vykstama į namus, dažnai keičiamas vos prieš pusvalandį, taip eliminuojant stebėtojus.

Iniciatyvos atstovų teigimu, neskaidrių rinkimų rizika dėl ilgalaikio vienos jėgos politinio dominavimo kyla ir Elektrėnų, Trakų, Zarasų, Kupiškio, taip pat Druskininkų, Birštono, Ignalinos savivaldybėse. Čia dažni atvejai, kai apylinkių komisijų nariai tarpusavyje yra susiję giminystės ryšiais ar darbo santykiais.

T.Langaitis pripažino, kad nerimą kelia tai, jog rinkimai vyks Gegužės 9 dienos, kuri minima Rusijoje kaip pergalės diena, kontekste - esą, kai kurie politikai gali pasinaudoti tuo skleisdami informacinę propagandą, taip pat ir tiesiogiai vykdydami pažeidimus, papirkinėdami rinkėjus.

Apie įvairius rinkimų pažeidimus gyventojai kviečiami pranešti elektroniniu paštu [email protected], telefonu 1855, taip pat nuo šiol tai bus galima padaryti tinklalapyje baltosiospirstines.lt.

„Baltųjų pirštinių“ iniciatorių duomenimis, praėjusiuose Seimo rinkimuose daugiausia pažeidimų fiksuota tarp Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo narių, taip pat pradėtas vienas tyrimas ir dėl Tėvynės sąjungos politiko.

Policijos duomenimis, trys populiariausi pažeidimai - rinkėjų papirkinėjimas, neleistina agitacija, taip pat rinkėjų vežimas iki balsavimo vietos.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną, jei prireiks antrojo turo, jis vyks kartu su Lietuvos atstovų į EP rinkimais gegužės 25 dieną.

VRK patikrins apylinkes, kuriose balsuojančių namuose skaičius smarkiai skiriasi nuo bendro vidurkio

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patikrins balsavimo apylinkes, kuriose balsuoti namuose užsiregistravusių rinkėjų skaičius smarkiai skiriasi nuo bendro Lietuvos vidurkio.

„Mes paskaičiavom procentus, kiek kokioj savivaldybėj ir apylinkėse yra balsuojančių procentais nuo turinčių teisę balsuoti, tai tokių apylinkių yra, viena kita, kur beveik visi (turintys teisę balsuoti namuose - red.) rinkėjai balsuoja. Šiaip bendras procentas rinkėjų gerokai mažesnis, apie 20-30 procentų (nuo turinčių teisę balsuoti namuose - red.)“, - BNS sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

„Turime vieną apylinkę, ir Kėdainiuose, kur visi rinkėjai, kurie tik turi teisę, buvo surašyti namuose balsuot. Tai tas apylinkes mes pasitikrinsim, kaip ten atsitiko“, - sakė VRK vadovas. Jis pažymėjo, kad bus tikrinamos ir tos apylinkės, kuriose balsuojančių namuose procentas smarkiai viršija, ir yra mažesnis nei vidurkis. Tikrinamos bus ir apylinkės, kuriose balsuojančių namuose skaičius procentine išraiška nuo visų rinkėjų skaičiaus bus didesnis nei Lietuvos vidurkis.

„Mes buvome sistemoje pažymėję, kad turi teisę namuose balsuot, jei yra sukakę 70 metų, ir jei turi neįgalumą, ir vietos komisijų nariai privalėjo tiems rinkėjams pasiūlyti - jūs turite teisę balsuoti namuose. Mes tikrinsime, ar tikrai užregistruoti turi tą teisę, ar tikrai norėjo balsuot, tose apylinkes, kur viršija vidurkį,ar nėra rinkėjai per prievartą, be jų pačių žinios užregistruoti, taip pat tas apylinkes, kur į kitą pusę - labai mažas norinčių balsuoti namuose skaičius“, - sakė Z.Vaigauskas.

Jis pažymėjo, jog balsuojančių namuose skaičius paprastai sudaro apie 3 proc., tuo tarpu kai kuriose apylinkėse jau yra užsiregistravę namuose balsuoti apie 10 proc. rinkėjų. „Mes žiūrim tas savivaldybes, Šalčininkuose yra, Ignalinos rajone, penkios ar šešios, kur procentas gerokai viršija kitų apylinkių. Bet tos apylinkės yra tradicinės - miškingos vietovės, kur metai iš metų yra rinkėjų aktyvumas balsuojančių namuose didesnis nei gretimuose rajonuose“, - sakė Z.Vaigauskas.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks sekmadienį, išankstinis balsavimas prasideda jau trečiadienį, o namuose balsuojama bus penktadienį ir šeštadienį. Pagal įstatymą, teisę namuose balsuoti turi neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę.