Vilniaus tabore buitiniu keliu, kaip įtariama, per nešvarias rankas plinta gelta. Romai atsikerta, kad ligos siejimas su vienos tautybės asmenimis – įžeidimas.

Užfiksuota viena auka

Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) specialistai informavo, kad sostinės čigonų bendruomenėje vėl diagnozuota retai Lietuvoje pasitaikanti, tačiau pavojinga infekcinė liga.

VVSC praneša kad pirmoji šio virusinio hepatito A protrūkio auka 17 metų jaunuolis. Medikams hospitalizavus vaikiną, pateikta pirminė diagnozė - kasos ir kepenų uždegimas. Ligonis skundėsi pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, bendru silpnumu, gelta. Atlikus visus tyrimus, jaunuoliui patvirtintas hepatitas A. Tačiau gydymui neįsibėgėjus, vaikinas pabėgo iš ligoninės.

Kaltina platinant ligas

VVSC duomenimis šiuo metu gelta yra nustatyta tik vienam romui. Dar dviems ligoninėje atsidūrusiems asmenims ligos diagnozuoti nepavyko, nes šie iš gydymo įstaigos pabėgo.  Specialistai spėja, kad hepatitu A užsikrėtusių asmenų gali būti daugiau.

Epidimiologai įtaria, kad infekcijos plitimo priežastys tabore - antisanitarinė namų ir aplinkos būklė, asmens higienos nesilaikymas ir galimas dalinimasis viena cigarete - nešvariomis rankomis cigaretė perduodama iš burnos į burną.

Pagrindinis šios infekcijos šaltinis yra sergantis hepatitu A ir nesilaikantis higienos asmuo.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, nešvara, netvarka romų bendruomenėje sudaro tinkamas sąlygas pavojingos infekcinės ligos plitimui ne tik tabore, bet ir už jo ribų.

Epidemijos pavojaus nemato

Romų „baronu“ vadinamas Josifas Tyčina portalui 1diena.lt teigė, kad apie epidemiją tabore negali būti nė kalbos.

Per visą taboro egzistavimo istoriją, čia esą nebuvo jokių epidemijų. Visa tai, pasak pašnekovo – prasimanymai.

„Taip, aš žinau, atvejį, kad vienas žmogus susirgo hepatitu A, t.y., gelta. Jis pateko į ligoninę, o vėliau iš jos pabėgo“, - dėstė J.Tyčina.

Iš ligoninės pasprukęs jaunuolis sugrįžo į tabore esantį Romų bendruomenės centrą. Ten jį ir užklupo „baronas“.

„Tučtuojau, liepiau jam grįžti į ligoninę ir gydytis. Tą jis mano žiniomis ir padarė“, - patikino pašnekovas.

Pasak J.Tyčinos, visuomenės sveikatos centro specialistai elgiasi negražiai, darydami tragediją iš vieno ligos atvejo.

Bandymas kaltinti konkrečios tautybės žmones nesilaikant higienos ir šitaip keliant epideminį pavojų, gali būti ginčijamas teisme.

„Na jeigu mes jau tokie pavojingi, platiname ligas, tai kam gi meras nori sugriauti taborą? Juk tada epidemija išplis po visą miestą. O jei neduok Dieve koks romas užsuks į savivaldybę ir ten ką nors užkrės?“, - ironizavo J.Tyčina.