Kino teatras „Romuva“, greitai švęsiantis savo 75 metų gimtadienį, nepaisant skambių kalbų ir didžių užmojų, toliau merdėja ir lenda į skolas. Žiūrovai čia nesirenka ir kaltina vadovus neveiksnumu.

Kasininkas priverstas atsiprašyti

„Kauno dienos“ redakciją pasiekė kino teatro lankytojų laiškas. „Romuvos“ kaimynystėje gyvenanti kaunietė pasakoja, kad šiame teatre lankosi dažnai, nes jai patinka žiūrėti nekomercinį kiną, kurio labai stinga kituose miesto kinuose.

„Deja, pastaruoju metu labai nusivylėme, nes nė vienas skelbtas filmas nebuvo mums parodytas. Kai ateiname į kiną, kasininkas liepia laukti penkių žiūrovų, o tiek jų niekada nesusirenka“, – savo laiške pasakoja skaitytoja.

Moteris skundžiasi, kad kasininkui lieka tik skėstelėti rankomis ir atsiprašyti, kad filmas nebus rodomas, o žiūrovai kulniuoja namo.

Redakcijai parašiusi kaunietė neabejoja, kad dėl tokios situacijos kalčiausi kino teatro vadovai, kuriems trūksta elementaraus išradingumo.

Uždirba labai mažai

Praėjusį mėnesį Kauno miesto tarybos posėdyje pristatydama „Romuvos“ kino teatro ataskaitą, jo direktorė Violeta Diržinauskienė miesto politikams nesugebėjo parengti net pristatymo skaidrių – esą kino teatras „tam nepajėgus“.

Paklausta, tai kaipgi paruošė ataskaitos lenteles, direktorė atsakė, kad tam panaudojo asmeninį kompiuterį. Po šio atsakymo politikai viešai suabejojo direktorės kompiuteriniu raštingumu, tačiau V.Diržinauskienė tai neigė.

Direktorė pripažino, kad praėjusiais veiklos metais kino teatras patyrė didelių nuostolių. Iš savo veiklos tesugebėjęs uždirbti kiek daugiau nei 14 tūkst. litų, teatras išleido daugiau nei 135 tūkst. litų. Iš jų 79 tūkst. litų buvo išleisti remontui.

Pasak direktorės, pastatas buvo kritinės būklės ir remontas buvo būtinas. Pernai kino teatro grynasis nuostolis sudarė 125 tūkst. litų.

„Sunku kaip ir visiems“

Politikų paklausta, kiek kino teatras kainavo miestiečiams, direktorė atsakė, kad nekainavo nieko, nes jie esą yra uždaroji akcinė bendrovė ir patys turi užsidirbti. Visgi vėliau pripažino, kad bendrovės dalininkė yra miesto savivaldybė, kuri išlaikoma tų pačių miestiečių.

Minėtoje ataskaitoje skelbiama, kad šiuo metu „Romuva“ pasirašė 20 tūkst. litų paskolos sutartį su bendrove „Kauno gatvių apšvietimas“, o nuo teatro darbo pradžios darbuotojų etatų skaičius, direktorės teigimu, buvo išaugęs nuo trijų iki aštuonių, tačiau tai esą per menkos pajėgos sėkmingai veiklai.

Dabar „Romuvoje“ darbuojasi penki nuolatiniai ir vienas pakaitinis darbuotojas.

Šiuo metu atostogaujanti direktorė V.Diržinauskienė paklausta, kaip sekasi „Romuvai“ vasarą, atsakė, kad „sunkiai kaip ir visiems“.

Rožiniai planai

Nepaisant nesėkmių, miesto tarybos posėdyje direktorė tikino, kad Romuva ruošiasi dalyvauti ES konkursuose, kai tik pavyks perregistruoti bendrovės statusą į viešąją įstaigą. Šiuos teiginius miesto tarybos nariai vadino abstrakcija ir teigė, kad pasigenda „minčių, energijos, idėjų ir skaičiavimų“.

„Kino teatrui sekasi labai sunkiai kaip ir visiems kitiems teatrams vasarą. Žmonių ateina nedaug. Filmą demonstruojame mažiau nei penkiems žmonėms tik tada, kai turime jį skaitmeniniame formate, o jei jis juostoje – jo tiesiog neapsimoka demonstruoti“, – sakė laikinai kino teatro direktorės pareigas einanti Jolita Rudgalvienė.

Paklausta, kaip sprendžiamos žiemą užklupsiančios problemos dėl šildymo, J.Rudgalvienė teigė, kad jos sprendžiamos „iš visų jėgų“.

„Ieškome alternatyvaus šildymo būdų. Kai mūsų įmonės statusas iš bendrovės bus pakeistas į viešąją įstaigą, galėsime juos įrengti“, – aiškino laikinoji vadovė.

Kauniečiai turi pasiūlymų

Oficiali savivaldybės pozicija – viešoji įstaiga bus įsteigta tik tada, kai bus išpirktos likusios akcijos iš verslininko Ramūno Šalūgos. Nors bendrovei reorganizuoti į viešają įstaigą užtektų turėti ir 51 proc. akcijų, savivaldybė to padaryti nesugebėjo net turėdama 85 proc. akcijų.

Dėl sprendimo išpirkti akcijas savivaldybė dabar teismuose kovoja su Vyriausybės atstove Kauno apskrityje.

Laišką atsiuntusi skaitytoja ne tik skundėsi kino teatro vadovų veikla, bet ir pateikė minčių, kaip jam pagelbėti. Pasak jos, „Romuvoje“ būtų galima palaikyti tarpukario kino idėją, tuo tikslu rengti akcijas, sudarinėti žiūrovų pageidavimų sąrašus.

„O žiūrovų visada atsiras, nes pastaruoju metu “Romuvoje„ rodomi Kaune negirdėti, dėmesį patraukiantys filmai, be to, čia pigūs bilietai. Tai daro kiną prieinamą ir pensinio amžiaus žmonėms“, – rašo savo laiške „Kauno dienai“ ponia Genė.

„Tik savo aktyvia veikla kinas galės normaliai dirbti ir sudaryti sąlygas kiekvienam atėjusiajam pasižiūrėti savo mėgstamo filmo. Tai ir yra svarbiausias kino tikslas“, – įsitikinusi skaitytoja.

Perspektyva neįkvepia

„Romuvos“ finansinė perspektyva šiais metais liūdna.

Per pirmą metų ketvirtį kino teatras gavo 44 tūks. litų, tačiau darbo užmokesčiui bei už prekes ir paslaugas sumokėjo kiek daugiau nei 51 tūkst. litų.

Neigiami finansiniai rodikliai suplanuoti ir likusiuose trijuose ketvirčiuose.