Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad lėšos iš Vyriausybės rezervo fondo kalnui tvarkyti gali būti skiriamos tik laikantis procedūrų.

„Man buvo pasakyta, kad dabar Vilniaus miesto savivaldybė užsiima tuo tyrimu, o kada jau bus baigtas, mes susitiksime. Jeigu bus reikalingos lėšos iš rezervo ir ekspertų išvados atitiks įstatymus, kad galima naudoti jas iš rezervo fondo, tai mes tikrai šitą problemą kartu išspręsime“, – žadėjo premjeras.

„Visiškai akivaizdu, kad kalnas yra pavojuje – dar prieš kelis mėnesius parašėme muziejui, kad savivaldybė yra susirūpinusi dėl to ir jei reikia kažkokios pagalbos, esame pasiruošę ją suteikti. Jei kultūros ministerijai pritrūko kažkokio popieriaus dėl to, kad ji galėtų suteikti paramą, manau, kad tai yra atsikalbinėjimas, dangstymasis kažkuo, nesuvokiamas dalykas“, – žurnalistams sakė meras.

Civilinės saugos įstatymas numato, kad ekstremalioji situacija yra „dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri „gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą“.

„Manau, visiškai akivaizdu, kad kalnas pavojingos būklės. Akivaizdu, kad tai nėra ekstremali padėtis, nes tai, kas matosi plika akimi, yra pavojinga situacija. Jei Kultūros ministerijai reikia paskelbti ekstremalią situaciją, tai aišku, kad tas bus padaryta, galbūt net ir šiandien“, – pridūrė jis.

Š. Birutis antradienį BNS tvirtino, kad Gedimino kalno irimas „prilygsta ypatingai situacijai ar stichinėms nelaimėms“, todėl savivaldybė turėtų skelbti ekstremalią situaciją mieste. Anot jo, tai leistų kalno tvarkymui skirti lėšų iš valstybės Rezervo fondo.

Tokiam siūlymui nepritaria Nacionalinis muziejus – direktorė Birutė Kulnytė stebisi ministro raginimu ir sako, kad susirašinėjimai su ministerija vilkina neatidėliotinus šlaito tvarkymo darbus.

Civilinės saugos įstatymas numato, kad ekstremali situacija yra dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą.

Šiuo metu galutiniam kalno sutvarkymui numatyta 380 tūkst. eurų, jie turėtų būti skirti kitąmet.

Stiprinti Gedimino pilies kalno šlaitą nuspręsta po to, kai šį vasarį nuslinko nuošliauža. Imtis kuo skubesnių darbų stabdant šlaitų deformaciją ragino ir Lietuvos geologijos tarnyba.

Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta vykusios didelės statybos, įskaitant ir antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai. Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais, šiuo metu dalis šlaito uždengta specialia plėvele, saugančia nuo aplinkos poveikio.

Geologai nustatė, kad kalno erozijai neturėjo įtakos prieš kelerius metus iškirsti medžiai.

Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.