Pigių skrydžių aviakompanija „Ryanair“, užmezgusi romaną su Vilniaus oro uostu ir padirginusi nervus Kauno miesto ir rajono vadovams, netikėtai vėl gręžiasi į Kauną. Keleiviai gavo pranešimus apie grąžintą į Karmėlavą vieną populiariausių reisų.

Informacija – dozuota

Airių aviakompanija „Ryanair“, pernai pradėjusi drastiškai perkėlinėti skrydžių kryptis iš Kauno į Vilnių, suka ienas atgal. Šią savaitę aviakompanija netikėtai ėmė skelbti keleiviams, kad įsigijusieji bilietus į Londono Lutono oro uostą arba iš jo nuo gegužės vidurio turės atvykti ne į Vilniaus, bet į Kauno oro uostą.

Apie tai bendrovė informavo ne tik keleivius, bet ir Kauno oro uostą, o štai Vilniaus oro uostas apie tai sužinojo tik iš žiniasklaidos. Oficialaus pranešimo apie į Kauną perkeliamą skrydžių kryptį iš „Ryanair“ negavo ir Susisiekimo ministerija.

Strategija kėlė nerimą

Euforijai pagrindo dar nėra – tiesa ta, kad kol kas kompanija sugrąžino tik vieną maršrutą: skrydžius į Londono Lutono oro uostą ir atgal. Šią kryptį „Ryanair“ į Vilnių buvo perkėlusi lapkritį kartu su dar keturiais maršrutais: į Briuselį (Belgija), Lidsą (Anglija), Liverpulį (Anglija) ir Oslą (Norvegija).

Tai buvo papiktinę Kauno miesto ir Kauno rajono vadovus, kurie yra skyrę po kelis milijonus Kauno oro uosto plėtrai – taip oficialiai vadinosi dviejų savivaldybių parama, kuri faktiškai nukeliaudavo bendrovei „Ryanair“.

Verslininkai irgi neslėpė nerimo. Pakilimas, Kaune siūbtelėjęs su „Ryanair“ keleivių srautais, daug populiarių reisų perkėlus į Vilnių pastebimai nuslūgo.

Pasak viešbučių „Daugirdas“ ir „Perkūno namai“ vadovo Vytauto Gusto, verslas intensyviai investavo, nes patikėjo centrinės valdžios skelbtomis strategijomis, kad Kauno oro uostas bus pigių skrydžių centras.

„Išties pradėjo gausėti turistų, todėl miesto centre padaugėjo kavinių, atidaryta naujų viešbučių“, – kalbėjo V.Gustas. Pasikeitusi Kauno oro uosto situacija jam ir kitiems viešbučių savininkams sukėlė nerimo.

Vilniečiams nepranešė

Vilniaus oro uostas savo interneto svetainėje ir toliau skelbia, kad kompanija „Ryanair“ iš sostinės į Lutono oro uostą skraidins iki spalio 26 d.

Žiemą į šį Londono oro uostą ir iš jo į Vilnių keleiviai buvo skraidinami penkis kartus, o nuo balandžio iki rudens šiuo maršrutu ketinta skraidyti beveik kiekvieną dieną.

Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovė Gabrielė Vasiliauskaitė teigė, kad „Ryanair“ apie tvarkaraščių pasikeitimus visada informuoja iš anksto, bet šį kartą apie pokyčius nutylėjo.

„Vilniaus oro uosto interneto svetainėje ir dabar skelbiami maršrutai į Lutoną, nurodoma, kad keleiviai skraidinami iš Vilniaus. Kol negavome oficialaus pranešimo, neturime teisės nieko keisti. Apie aviakompanijos sprendimą perkelti maršrutą sužinojome iš žiniasklaidos“, – aiškino G.Vasiliauskaitė.

Į Lutoną kviečia skristi ir kita pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“. Iš viso abi kompanijos Lutono kryptimi skraidino apie 130 tūkst. keleivių. Šiemet pirmą ketvirtį šiuo maršrutu skrido 54,2 tūkst. žmonių.

Ministerija gūžčioja pečiais

Nieko apie „Ryanair“ sprendimus negalėjo pakomentuoti ir Susisiekimo ministerija.

„Susisiekimo ministerija informaciją apie tokius “Ryanair„ sprendimus sužinojo tik šios savaitės pradžioje. Neturime galimybių jų komentuoti, kadangi oro bendrovė apie šį sprendimą Susisiekimo ministerijos neinformavo, o informacijoje oro uostų vadovams savo sprendimų nedetalizavo“, – „Kauno dienai“ teigė Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Sklepovič.

Kauniečiams naudinga

Laikinai Kauno oro uosto generalinio direktoriaus pareigas einanti Jūratė Baltrušaitytė sakė, kad oficialų pranešimą apie perkeliamą maršrutą ji gavo elektroniniu paštu.

„Mes buvome informuoti taip pat, kaip ir keleiviai“, – teigė J.Baltrušaitytė.

Ji džiaugėsi, kad skrydžių gausėjimas yra naudingas Kauno oro uostui. „Tikimės, kad šie metai bus tokie pat intensyvūs kaip ir praėjusieji“, – vylėsi J.Baltrušaitytė.

Pasak laikinosios vadovės, po žiemos jau gausėjo keleivių iš Kauno oro uosto skrendančių poilsiauti į kitas šalis.

„Šiais metais siūlomos naujos kryptys į Sardiniją, Siciliją, Kiprą, Ispanijos kurortus. Šiais skrydžiais jau dabar naudojasi kauniečiai, kitų regionų žmones“, – pasakojo J.Baltrušaitytė.

Kauno tarptautinis oro uostas šį sezoną taip pat pradėjo skrydžius į Kaljarį bei Trapanį (Italija).

Skrydžių žemėlapyje ir vėl atsidūrė Tamperės (Suomija), Oslo (Norvegija) ir Stokholmo (Švedija) kryptys. Iš viso vasaros sezonu iš Kauno oro uosto numatyta 19 krypčių. Tai – perpus mažiau nei iš Vilniaus.

Tampoma antklodė

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas Andrius Jaržemskis pastebi, kad šalyje nėra aviacijos strategijos.

„Dabar Vilniaus ir Kauno oro uostai priversti konkuruoti ir rungtis dėl kiekvieno maršruto. Tai panašu į mažos antklodės tampymą. Kadangi ši antklodė labai maža, sušalti gali abu“, – vaizdžiai apibūdino A.Jaržemskis.

Jis perspėja, kad pešantis saviems gali laimėti kitos šalies oro uostas arba vežėjai.

„Skrydžių bendrovėms tokia vidinė konkurencija tik į naudą, jos gali numušti kainas, bet oro uostai iš to nelaimės. Keisčiausia, kad konkuruoja oro uostai, kurie turi tą patį steigėją – Susisiekimo ministeriją“, – stebėjosi specialistas.

A.Jaržemskis įsitikinęs, kad Kauno ir Vilniaus oro uostams būtina glaudžiau bendradarbiauti, derinti strategijas. Kitu atveju aviakompanijos toliau be jokio perspėjimo kilnos savo maršrutus iš vieno oro uosto į kitą. „Dabar esame pernelyg priklausomi nuo aviakompanijų įnorių“, – mano A.Jaržemskis.