„Pirmiausia, tai yra labai pozityvu, kad šis skveras yra, jau dabar labai aišku, saugomas valstybės, kaip paveldo objektas. Tai turėtų nuraminti dalį visuomenės, kalbant apie patį paminklą ir jo teisinės apsaugos atšaukimą, kaip paveldo objektui. Tai, turbūt, šiek tiek nuramins ir garantuos, kad ši vieta išliks tikrai visuomenės poreikiams, nebus kažkaip užstatyta, parduota ir panašiai“, – sakė S. Kairys.

Jo teigimu, ministerijai skveras rūpės „tiek, kiek atitiks paveldo reikalavimus“, o dėl pačios vizijos, kaip skveras turėtų būti vystomas, turėtų apsispręsti savivaldybė.

S. Kairys sako, jog pritartų bet kokiai idėjai, bet jų realizavimui pirmiausia reikia „išspręsti ideologinio monumento klausimą“, turėdamas omenyje P. Cvirkos paminklo nukėlimą.

Paveldosaugininkai antradienį įtraukė P. Cvirkos skverą į saugomų vertybių registrą – to prašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Savivaldybės vadovai BNS teigė dar nesusipažinę su sprendimu ir komentarus dėl skvero tolesnio likimo žada pateikti vėliau.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius BNS teigė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė vertingąsias skvero savybes, tarp jų – takų tinklas, reljefas, akmeninės sienelės, akmeniniai laiptai, pati skvero planavimo kompozicija. 

Prieš tai, rugpjūčio pabaigoje, ekspertai iš kultūros vertybių registro išbraukė dešimtmečius diskusijų kėlusį paminklą P. Cvirkai, kūrinio nukėlimui pritarė ir sostinės taryba. Paminklą Vilniaus valdžia tikisi nukelti dar šiemet ir vėliau perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų. Besipriešinantys nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.