Anot Kultūros paveldo departamento pranešimo, pakėlus betoninę plokštę, gulėjusią kaip tako dalis, atsivėrė plyšys po kapais. Pro atsivėrusią ertmę galima įžiūrėti laidojimo rūsį su joje esančiais karstais.

Iki šiol manyta, kad toje vietoje yra paprasti kapai, tačiau atrastas rūsys paneigia šią nuomonę ir gali suteikti naujos informacijos susijusios su palaidojimais, teigia paveldosaugininkai.

Rastame laidojimo rūsyje matyti du karstai, vienas iš jų akivaizdžiai senesnis ir įgriuvęs, o kitas karstas, spėjama, – vėlesnio laidojimo, nes jo būklė gera.

Pats rūsys skliautuotas. Taip pat matomas galbūt betoninis grindinys. Rūsio aukštis siekia maždaug 2,25 metro, plotis – apie 3 metrus, ilgis – 3–4 metrus.

Kultūros paveldo departamento specialistai spėja, kad rūsys gali jungtis su kitu laidojimo rūsiu, esančiu koplyčios pusėje.

Kas gali būti palaidota kitame rūsyje, jei pasitvirtins spėjimai dėl dar vieno rūsio, dar neaišku.

Šv. Varvaros koplyčia yra Markučių dvaro sodybos fragmentų komplekso dalis. Teritorijoje taip pat veikia Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus, įsikūręs dvaro viloje.  

1899 metais į šalia Vilniaus esantį Markučių dvarą atsikraustė gyventi Varvara Puškina, ištekėjusi už poeto Aleksandro Puškino sūnaus Grigorijaus Puškino. Po jos mirties ir jos valia 1940 metais čia įsteigtas A. Puškino muziejus – pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje. Jis atidarytas 1948 metais.

Sodybos teritorijoje yra palaidoti G. Puškinas (1835–1905 m.), V. Puškina (1855–1935 m.), Mari Pelišet (1826–1903 m.) ir Varvara Melnikova (1834–1910 m.).

Spėjama, kad atrastoje kriptoje yra V. Puškinos motinos V. Melnikovos ir kito nežinomo asmens karstai.