Darbo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiuoju asmeniu į ją įtraukė Sveikatos apsaugos ministeriją, jos dalyvavimas byloje pripažintas būtinu.

Praeitą savaitę įvyko bylos parengiamasis posėdis, jame dėl taikos sutarties sutarti nepavyko, todėl rugsėjį vyks bylos nagrinėjimas.

„Pagal kolektyvinę šakos sutartį, nuo sausio 1-osios medicinos darbuotojų atlyginimai turėjo padidėti. Į mūsų algų apskaičiavimo formulę yra įtrauktas minimalios mėnesinės algos dydis, tai reiškia, kad padidėjus MMA, iškart padidėja medikams atlyginimai“, – BNS pasakojo medicinos biologas genetikas Santaros klinikų jungtinės profesinės sąjungos atstovas Vaidas Dirsė.

Šioje civilinėje byloje yra septyni ieškovai: Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos santaros klinikų pirminė grupė, Santaros sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros vaikų ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga ir  Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas.

Ieškovai reikalauja panaikinti šiemet vasario 22 dieną priimtą klinikų generalinio direktoriaus Felikso Jankevičiaus įsakymą.

Pasak V. Dirsės, nuo sausio medikams atlyginimų nepadidino, esą Sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai skyrė lėšų, o vasario 22 dieną klinikų generalinis direktorius priėmė įsakymą. Jame nurodoma, kad darbo užmokestis bus skaičiuojama mažesniu tarifu, negu turėtų būti pagal kolektyvinę sutartį.

„Apie 9 proc. turėjo padidėti, įvairios sumos – 200 eurų ir kitaip, gydytojams  – dar daugiau“, – BNS teigė V. Dirsė.

Profsąjungos advokatas mano, kad Vyriausybė elgiasi ciniškai

Profesinėms sąjungoms teisme atstovaujantis advokatas Justinas Usonis sako, kad Vyriausybė elgiasi ciniškai, o darbdavys nevykdo įsipareigojimų.

„Šakos kolektyvinė sutartis nustato bazinį atlyginimo dydį pagal kurį skaičiuojamas atlyginimas, Santaros klinikoms neskirtas tinkamas finansavimas, be to, klinikos priėmė papildomą vietinį aktą, kuris nustato mažesnį bazinį atlyginimo dydį nei turi būti pagal kolektyvinę sutartį, todėl šis aktas yra kliūtis darbuotojams gauti numatytą atlyginimą“, – BNS sakė J. Usonis.

V. Balkūno / Santaros klinikų nuotr.

Jo manymu, medikų darbdavys priėmė įsakymą, kuris prieštarauja ir darbdavio priimtai Darbo apmokėjimo tvarkai, ir kolektyvinei sutarčiai, todėl teisme prašoma šį įsakymą pripažinti negaliojančiu.

„Akivaizdu, kad tai politiniai sprendimai, akivaizdu, kad pati ligoninė nedaug ką gali padaryti, nes ji finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų valstybinių šaltinių. Pasigendu Vyriausybės geranoriškumo ir konstruktyvių pasiūlymų kaip spręsti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Nesilaikyti šakos sutartimi prisiimtų socialinių įsipareigojimų tiesiog nurodant, kad nėra pinigų yra labai ciniškas elgesys", – mano J. Usonis.

Akivaizdu, kad tai politiniai sprendimai, akivaizdu, kad pati ligoninė nedaug ką gali padaryti, nes ji finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų valstybinių šaltinių.

Jis sako, kad, kai yra galiojanti pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, darbuotojams nesvarbu, kad pasikeitė politinės jėgos, nes galiojanti sutartis turi būti vykdoma.

„Mes dabar gyvenam ekstremaliomis sąlygomis, toks svarbus sektorius, kalbama apie tuos darbuotojus, kuriems dabartinėmis sąlygomis tenka didžiausias darbo krūvis, todėl save gerbianti Vyriausybė privalo rūpintis medikais, skubiai ieškoti būdų tinkamai sumokėti už darbą. Esu įsitikinęs, kad pareigos medikams yra aiškiai nustatytos, o nei darbdavys, nei ministerija jų nevykdo. Tai yra valstybės gėda“, – mano advokatas. 

Byla teismuose gali trukti dvejus-trejus metus, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

Santaros klinikos: padidinto finansavimo negavome, todėl atsiskaitysime vėliau 

Santaros klinikos atsakyme BNS nurodė, kad ji yra viešoji įstaiga, kuri pagal sutartį su teritorine ligonių kasa už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gauna finansavimą sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui sumokėti.

2018 metų rugpjūčio 31 dieną Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvine sutartimi Sveikatos apsaugos ministerija, veikdama pagal Vyriausybės įgaliojimą, įsipareigojo užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestis bus didinamas atsižvelgiant į  Vyriausybės tvirtinamos minimalios mėnesinės algos didinimą.

Esu įsitikinęs, kad pareigos medikams yra aiškiai nustatytos, o nei darbdavys, nei ministerija jų nevykdo. Tai yra valstybės gėda.

„Nuo šios sutarties pasirašymo iki šiol nebuvo padidintas finansavimas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas būtent sutartyje numatytiems įsipareigojimams įvykdyti“, – teigia Santaros klinikos.

Klinikos atkreipia dėmesį, kad kolektyvinė šakos sutartis tuometės Vyriausybės buvo pasirašyta tada, kai niekas neprognozavo pasaulinės pandemijos ir jos padarinių tiek žmonėms, tiek valstybių finansams.

„Visada valstybės mastu keliant sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestį tam būdavo skiriama papildomų lėšų, didinant apmokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas įkainį. Nelauktai užklupusiai, sveikatos priežiūros sistemą privertusiai persiorganizuoti ekstremaliai situacijai prireikė daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie nebuvo numatyti“, – teigia Santaros klinikos.

Jos teigia, kad sveikatos priežiūros įstaigos užgriuvusią finansinę naštą nemaža dalimi turėjo pakelti iš savo rezervinių lėšų, o apmokėjimas už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nepadidėjo.

Be to, pradėjus įstaigoms teikti mažiau planinių paslaugų, visą dėmesį skiriant COVID-19 aukų gydymui, lėšų srautas netgi sumažėjo.

Jos sako, kad pagal sutartį su teritorine ligonių kasa šiuo metu Santaros klinikų gaunamas apmokėjimas už suteiktas paslaugas nėra pakankamas tokiam darbo užmokesčio didinimui, kuris numatytas pagal sutarties nuostatas, todėl Santaros klinikų administracija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją.

Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus F. Jankevičiaus, įstaiga supranta pareigą laikantis valstybės priimtų teisės aktų didinti darbuotojų darbo užmokestį ir darbuotojų gerovę laiko vienu iš prioritetinių savo užduočių, tačiau kartu ji turi užtikrinti pagrindinę savo misiją – teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams.

„Negavus papildomo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansavimo, net ir perskirsčius finansinius išteklius, išlaidos darbo užmokesčiui Santaros klinikose siektų 67,5 proc. ir keltų sunkumų įstaigos veiklai užtikrinti.

„Susiduriame su dilema, ar leisti įstaigai bankrutuoti ir tokiu būdu nebevykdyti savo misijos teikti visas reikalingas medicinos paslaugas savo pacientams, ar vis dėlto rasti sutarimą su profesinėmis sąjungomis ir palaukti, kada finansinius įsipareigojimus būtų galima įvykdyti, nestabdant ligoninės veiklos“, – sako F. Jankevičius.

Darbo užmokesčio mediana Santaros klinikose, turinčiose daugiau nei 6 tūkstančius darbuotojų, birželio mėnesio „Sodros“ duomenimis yra 1960 eurų ir tarp didžiausių šalies įmonių yra antroje vietoje.

„Gavus papildomą finansavimą, bus perskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už laiką nuo 2021 metų sausio 1 dienos“, – sako Santaros klinikų generalinis direktorius F. Jankevičius.