Apleistiems Sapiegų rūmams tvarkyti šiek tiek pinigų skirta. Bent pradžiai. Tačiau jokie darbai negali vykti, kol neišaiškės rūmų paskirtis. Delsiant per ilgai rūmai pinigų gali netekti.

Vakar Sapiegų  rūmuose susirinkę įvairių institucijų atstovai svarstė, kokia galėtų būti šių rūmų Antakalnyje ateitis. Kultūros paveldu pripažinti rūmai ir parkas šalia jų stovi apleistas ir kasdien nyksta akyse. Kultūros paveldo departamentui pavyko gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 7 mln. litų pradėti šių rūmų atgaivinimą, tačiau jei iki liepos 1 dienos nebus parengti visi reikalingi dokumentai, techninis projektas, teisę naudoti šias lėšas jis praras.

„Liko vos penki mėnesiai. Žinoma, mūsų prioritetas, kad rūmai būtų kuo viešesni, prieinamesni visuomenei, tačiau kokia bebūtų pasirinkta rūmų paskirtis, reikia kuo greičiau imtis veiksmų. Jei bus dar delsiama, o vėliau forsuojama, tikrai galime neišvengti klaidų“, - baiminosi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Šiuo metu svarstomos dvi rūmų paskirties alternatyvos. Užsienio reikalų ministerija norėtų Sapiegų rūmus pritaikyti svarbių užsienio svečių apgyvendinimui, o laisvas erdves palikti prieinamas visuomenei. Tuo metu, kai sostinėje nebūtų jokių svarbių delegacijų iš užsienio, rūmai galėtų būti naudojami tiek valstybiniams, tiek komerciniams tikslams.

Kita idėja, siūloma Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos – nacionalinis lankytojų centras. Jame būtų teikiama informacija apie lankytinas vietas Lietuvoje šalies gyventojams ir svečiams iš užsienio, taip pat svarstoma kaupti informaciją apie lankytinas vietas užsienyje. Nacionalinio lankytojų centro administracija norėtų įsikurti trečiajame arba mansardiniuose aukštuose, o du pirmieji rūmų aukštai būtų palikti vyriausybinių institucijų poreikiams.

Visi kultūros paveldo saugotojai vieningai sutaria, kad tvarkomas turi būti ne tik rūmų pastatas, bet visas istorinis kompleksas. Nuo to, kokia rūmų paskirtis bus pasirinkta, priklausys, kiek lėšų reikės jų atgaivinimui. Mažiausia galima suma – apie 20 mln. litų, tačiau, jei bus nuspręsta rūmus pritaikyti delegacijų iš užsienio priėmimui, ši suma gali būti dvigubai ar net trigubai didesnė.

Portalas jau rašė, kad vienintelio brandžiojo baroko palikimo - Sapiegų rūmų - valstybė nusprendė neprivatizuoti, tačiau taip ir neišbraukė iš privatizuotinų objektų sąrašo. Rūmų kaimynystėje įsikūrusios institucijos tikisi, kad radus naują šeimininką pagerės ir jų situacija.

Plačiau – rytojaus dienraštyje „Vilniaus diena“