Apleistiems Sapiegų rūmams tvarkyti šiek tiek pinigų skirta. Bent pradžiai. Tačiau jokie darbai negali vykti, kol neišaiškės rūmų paskirtis. Delsiant per ilgai rūmai pinigų gali netekti.

Delsti negalima

Šią savaitę Sapiegų rūmuose susirinkę įvairių institucijų atstovai svarstė, kokia galėtų būti istorinių rūmų Antakalnyje ateitis. Kultūros paveldu pripažinti rūmai ir parkas šalia jų stovi apleistas ir kasdien akyse nyksta. Kultūros paveldo departamentui pavyko gauti iš ES struktūrinių fondų 7 mln. litų paramą pradėti atgaivinti šiuos rūmus, tačiau jei iki liepos 1 d. nebus parengti visi reikalingi dokumentai, techninis projektas, teisę naudoti šias lėšas jis praras.

"Liko vos penki mėnesiai. Žinoma, mūsų prioritetas, kad rūmai būtų kuo viešesni, prieinamesni visuomenei, tačiau kad ir kokia būtų pasirinkta rūmų paskirtis, reikia kuo greičiau imtis veiksmų. Jei bus dar delsiama, o vėliau forsuojama, tikrai galime neišvengti klaidų", – baiminosi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Šiuo metu Sapiegų rūmai priklauso Valstybės turto fondui. 2005 m. buvo svarstyta galimybė rūmus privatizuoti, tačiau pasipriešinus visuomenei šios minties buvo atsisakyta. 2007 m. atlikti tyrimai, pagal kuriuos tiksliai žinoma, kaip rūmai atrodė, koks buvo išplanavimas, ir pagal juos rengiamasi kurti rūmų atgaivinimo projektą. Jei tik atsiras rūmų valdytojas ir, žinoma, reikalingos lėšos.

Neapsisprendžia dėl paskirties

Svarstomos dvi rūmų paskirties alternatyvos. Užsienio reikalų ministerija norėtų, kad Sapiegų rūmai būtų pritaikyti svarbiems užsienio svečiams apgyvendinti, o laisvas erdves palikti prieinamas visuomenei. Tuo metu, kai sostinėje nebūtų jokių svarbių delegacijų iš užsienio, rūmai galėtų būti naudojami tiek valstybiniais, tiek komerciniais tikslais.

Kita idėja, siūloma Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos, – rūmuose įkurti nacionalinį lankytojų centrą. Jame būtų teikiama informacija apie lankytinas Lietuvos vietas šalies gyventojams ir svečiams iš užsienio, taip pat svarstoma kaupti informaciją apie pažintinas vietas užsienyje. Nacionalinio lankytojų centro administracija norėtų įsikurti trečiame arba mansardiniuose aukštuose, o du pirmi rūmų aukštai būtų palikti vyriausybinių institucijų poreikiams.

Išeitis – tvarkymas etapais

Visi kultūros paveldo saugotojai vieningai sutaria, kad tvarkomas turi būti ne tik rūmų pastatas, bet visas istorinis kompleksas. Nuo to, kokia rūmų paskirtis bus pasirinkta, priklausys, kiek lėšų reikės jiems atgaivinti. Mažiausia galima suma – apie 20 mln. litų, tačiau, jei bus nuspręsta rūmus pritaikyti priimti delegacijas iš užsienio, ši suma gali būti dvigubai ar net trigubai didesnė.

Iš ES struktūrinių fondų gautų pinigų rūmams rekonstruoti nepakaks, todėl svarstoma darbus vykdyti etapais. "Suprantame sudėtingą finansinę situaciją ir kad visų reikalingų lėšų iškart gauti nepavyks. Prie lėšų iš struktūrinių fondų galėtume pridėti 8–12 mln. litų iš savo turimų fondų saugomoms teritorijoms ir paveldui tvarkyti ir pradėti įgyvendinti bent jau pirmą etapą. Aptvarkytume aplinką, pakeistume struktūrines konstrukcijas bent tiek, kad čia galėtų pradėti eiti žmonės", – siūlė Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

Istorija

Rūmus XVII a. pabaigoje pastatė Sapiegos – viena iš galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimų. Architektūriniu požiūriu – tai vertingiausias Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksas, vienas didingiausių brandžiojo baroko rūmų architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Rūmus dekoravo žinomi to meto meistrai, dirbę Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo XIX a. viduryje po rekonstrukcijos. Rūmų fasadai, nors ir perdirbinėti, vieni iš nedaugelio Lietuvoje išlaikė brandžiojo baroko formas ir itin vertingą skulptūrinį dekorą. Bėgant laikui, rūmuose buvo įrengta ligoninė, veikė karo mokykla, kareivinės. Šalia rūmų buvo 8 hektarų parkas. Šiuo metu parko teritorijoje yra ligoninė, gyvenamųjų namų, kitų statinių.