Spustelėjus šaltukui mintyse su nerimu skaičiuojame, kiek brangiau vasarį mokėsime už buto šildymą. Ne paslaptis – vasaris pažeria daugiausia nemalonių išdaigų ir priverčia atplėšti piniginę. O gal galime sąskaitas pergudrauti?

Šilumą vilniečių būstams teikianti "Vilniaus energija" norėtų vėl branginti šildymą. Apie augančias kainas bendrovės vadovai kalba su belgo ramybe, tarsi jiems už šią paslaugą nereikėtų mokėti.

"Už 100 kv. m buto šildymą moku 230 litų", – kartą prasitarė "Vilniaus energijos" Komercijos direktorius Rimantas Germanas. Turint omenyje, kad dažnas vilnietis už perpus mažesnį būstą moka dvigubai daugiau, jo pareiškimas suintrigavo.

– Kodėl jus pasiekiančios sąskaitos už būsto šildymą ir karštą vandenį mažesnės nei didžiosios dalies sostinės gyventojų?

– Nuotoliniu būdu veikianti karšto vandens apskaitos sistema padeda taupyti. Tiksliau padeda užkirsti kelią vandens vagystėms. Tikslius duomenis nuskaito automatas. Šie skaitikliai siunčia signalą vienas kitam ir šilumos punkte visi duomenys surenkami. Tokias pačias sistemas galime diegti ir šilumai nuskaityti.

Kituose namuose nuskaitymo sistemos duomenis perduoda antenomis, tačiau jas gali pavogti, jos genda. O šių skaitiklių duomenų nesuklastosi, ir magnetai nepadės. Galbūt sistemą būtų galima įveikti elektroniniu būdu, tačiau tai per daug brangiai kainuoja. Programuotojui reikėtų paaukoti mažiausiai pusę metų, kad jis sugalvotų, kaip pavogti 10–20 litų.

– Kaip moderni vandens ar šildymo apskaitos sistema gali padėti sutaupyti?

– Problemos prasideda tuomet, kai gyventojai, apmokėdami sąskaitas, nurodo netikslius skaitiklių duomenis. Prie kiekvieno namo yra įvadinis skaitiklis, kuris parodo, kiek iš tiesų į namą patenka šilumos. Jeigu jo duomenys nesutampa su gyventojų deklaruotais duomenimis, nesumokėta suma išdalijama visiems namo gyventojams, proporcingai pagal jų buto plotą. Dėl to sąskaitos išauga.

Kai name įdiegiama moderni karšto vandens ar šildymo apskaitos sistema, užkertamas kelias vagystėms. Nereikia nurašyti skaitiklių duomenų. Rodmenis skaitikliai elektroniniu būdu nusiunčia bendrovei, kuri pateikia sąskaitas. Praktika rodo, kad dėl šios sistemos sąskaitos už šildymą sumažėja 20 proc. Tiesa, kiekvienam butui įdiegti sistemą atsieina apie 800 litų.

Siekiant didesnio poveikio galima bute įsirengti automatinius termostatus, kurie patys keičia temperatūrą pagal nustatytą programą. Tai labai aktualu butams, į kurių langus ilgai plieskia saulė. Šeimininkas nustato, kokiu paros metu kokia temperatūra bute reikalinga. Jeigu dėl saulės bute temperatūra pakyla, sistema užsuka radiatorius, o šeimininkai gauna mažesnę sąskaitą už šildymą.

– Ar įmanoma senos statybos name įvesti tokią nuotoliniu būdu veikiančią apskaitos sistemą?

– Senos statybos namuose šitos sistemos neįvesi. Ji diegiama dar statant gyvenamąjį namą. Tačiau senos statybos daugiabučiuose galima įdiegti panašią sistemą. Kiekviename bute įrengiami dalikliai, o kiekviename namo aukšte statoma antena, kuri daliklio duomenis, kiek šilumos suvartota kiekviename bute, siunčia į kompiuterį. Taip pat kiekviename bute įrengiami termostatai, kurie leidžia reguliuoti šilumos kiekį bute. Vilniuje tokių namų šimtas. Visas Perkūnkiemis tokią sistemą turi, Ozo gatvės namai, kiti seni renovuoti daugiabučiai.

Daliklių kaina siekia apie 50 litų vienam buto kv. m. Tačiau tokią sistemą būtina diegti visame name arba jo dalyje. Jeigu daliklius įrengsime viename bute, tai naudos neduos.

Prieš diegiant sename name modernią apskaitos sistemą pirmiausia vertėtų pagalvoti apšiltinti patį namą. Gaila, kad šitų problemų Lietuvoje nuo Nepriklausomybės niekas rimtai nesprendė.

Pagal 1991 m. parengtą ir patvirtintą programą jau seniai visi sovietiniai daugiabučiai Lietuvoje turėjo būti atnaujinti. Kažkas jau anuomet buvo pragmatiškas ir numatė, kad energija kainuos brangiai, kad būsime priklausomi nuo dujų, kad reikia namus šiltinti, biokuro pramonę vystyti. Jeigu visi uždaviniai būtų įgyvendinti, jau šiandien gyventume kaip Švedijoje. Gaila, bet į tą programą valdžia nekreipia dėmesio. Jie nepagalvojo apie savo vaikus ir atėmė iš jų ateitį. Dabartinė valdžia gali užtikrinti geresnę ateitį bent jau anūkams.

– Valdžios priimamiems sprendimams gyventojai vargiai gali daryti įtaką, nebent per mitingus. Galiausiai, jų įgyvendinimas užtrunka. Ką patartumėte vilniečiams, kad jų sąskaitos sumažėtų jau dabar?

– Pasirašyti su "Vilniaus energija" nuolatinio mokėjimo sutartį. Aš pats pirmas tokią sutartį pasirašiau ir kiekvieną mėnesį už šildymą moku 230 litų: ir žiemą, ir vasarą. Suma apskaičiuojama pagal vidutinį praėjusiais metais suvartotą šilumos kiekį. Tačiau žiemos nevienodos, vienais metais jos šiltesnės, kitais – šaltesnės. Todėl kiekvienų metų gale bendrovė pateikia vartotojui ataskaitą: ar jis už šildymą permokėjo ar per mažai sumokėjo. Tas perviršis arba likutis įskaičiuojamas į kitų metų mokestį. Vadinasi, kitais metais už šildymą asmuo mokės atitinkamai mažiau arba daugiau.

Taip pat reikėtų tarp kaimynų paieškoti žmogaus, suprantančio apie šilumą ir jį paskirti atsakingu už bendravimą su namą administruojančia bendrove. Pastaroji atsakinga už tai, kad namas efektyviai naudotų šilumos energiją. Šiltesniu metu bendrovė turi sumažinti šilumos tiekimą namui, tačiau ne visos jos dėl įvairių priežasčių tinkamai atlieka savo darbą.

Jei name gyvena, pavyzdžiui, pensininkas inžinierius arba kitas nusimanantis aktyvistas, jis neleidžia praeiti administruojančios bendrovės santechnikui, priverčia jį dirbti. Poveikis – sąskaitos už šildymą gali sumažėti dar 10 proc.