Šeštadienį Valakupių II pliaže ūžė vandens sporto aistruoliai. Susėdę į baidares, plaustus ar savos gamybos laivelius daugiau nei trys šimtai varžybų "Vilniaus regata" dalyvių išplaukė link Žvėryno.

Ne tik varžėsi

Renginio iniciatorius "Klajūnų klubo" prezidentas Gintautas Babravičius džiaugėsi, kad šiais metais varžybose dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius.

"Labai smagu, kad kasmet vandens sporto aistruolių vis daugėja. Esu įsitikinęs, kad dauguma čia susirinko ne varžytis, o kartu su bičiuliais padrumsti Neries vandenį, leidžiantis žemyn upe pasigrožėti Vilniaus vaizdais", – gera nuotaika tryško varžybų organizatorius.

Visi savo kategorijose laimėję dalyviai (jų buvo apie 50) gavo "Vilniaus regatos" diplomus ir prizines taures.

Įdomios plaukimo priemonės

Penktus metus iš eilės "Vilniaus regatoje" dalyvaujantis Gintaras Labutis šį kartą bandė eksperimentuoti, todėl valtelę pasidarė iš dviejų praustuvių. "Su sūnumis nusprendėme, kad pats laikas gaminti ne tradicines, o įdomias plaukimo priemones, nes nutarėme, jog norime prizo už originalumą", – šmaikštavo dalyvis.

Šios srities naujokė Regina Petkevičiūtė pasakojo, jog dalyvauti regatoje ryžosi įkalbėta draugų. "Vandens sportas man neįprastas, tačiau, pamačiusi ankstesnių renginių nuotraukas, negalėjau atsisakyti dalyvauti. Netgi, sakyčiau, apėmė azartas", – kalbėjo Regina.

Dar vienas "Vilniaus regatos" dalyvis Andrius Danilevičius tikino, jog tikrasis šio renginio malonumas pajuntamas tik plaukiant ramiai, iš lėto, grožintis kiekvienu vaizdu. "Plaukiame labai nestandartine priemone – pripučiamais kajakais, kuriuos visada galima vežiotis mašinoje, o užsimanius bet kada prisipūsti ir paplaukioti", – savo įrangą pristatė vyras.

Turistinis vandens kelias

"Vilniaus regatos" organizatorius G.Babravičius įsitikinęs, kad Neris – labai vertingas turistinis objektas, todėl Vilniuje būtina atnaujinti vandens turizmą.

Vilniaus miesto savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Rūta Matonienė pristatė būsimo vandens kelio projektą. Ji nurodė septyniolika vietų, kuriose būtų galima statyti kilnojamas ar nuolatines prieplaukas, taip pat tas upės vietas, kurias reikėtų pagilinti ir praplatinti, kad galėtų prasilenkti du laivai.

"Reikėtų, žinoma, sutvarkyti ne tik upės vagą, bet ir pakrantes. Dabar jos yra apleistos. Tačiau ar galėsime tęsti pradėtą projektą, priklausys tik nuo Aplinkos ministerijos", – sakė savivaldybės atstovė. Jos teigimu, valdžios įstaigos turi susitarti, kuri už ką bus atsakinga. O svarbiausia, kad projektui neprieštarautų aplinkosaugininkai.