Turistai savo šalyje

D. Lisauskienė juokiasi, kad kelionių aistra gimė iš nuobodulio ir rutinos. Pašnekovė prisiminė vaikystėje nedaug keliavusi, tik kartą per dvejus metus su tėvais nuvykdavusi į pajūrį.

Vėliau, sukūrusi savo šeimą, Dalia su vyru Mariumi ir pirmagimiu Eidminu taip pat tik vasarą kelioms dienoms išvykdavo prie jūros. Tačiau moters širdyje kirbėjo noras giliau pažinti Lietuvą ir platųjį pasaulį.

„Viskas prasidėjo vyro broliui paprašius jį nuvežti į Birštone vykusią sporto stovyklą. Nusprendėme vykti visa šeima ir pirmą kartą ne tik apžiūrėti Birštoną, bet ir pasilikti nakvoti. Ši išvyka mums parodė, kad įdomiai keliauti galima ir savoje šalyje, – sako ji. – Šiandien Lietuvoje ką nors įdomaus atrandame bent jau kas dvi ar tris savaites. Dažniausiai keliaujame trise su vyru ir jaunesniuoju sūnumi Emiliu, kuriam jau trylika. Jei ilgesnį laiką niekur nevykstame, sūnus net nustemba – nejaugi sėdėsime namuose?“

Pripratusi prie kelionių po Lietuvą, D. Lisauskienė vis drąsiau keliauja į užsienį – ne tik į kaimynines šalis, bet ir į kitus žemynus. Pirmoji pašnekovės tolimesnė kelionė buvo į Egiptą, o vėliau ji aplankė ir Jungtinius Arabų Emyratus, Malaiziją, Singapūrą. Aktyvesnes keliones mėgstanti moteris stengiasi mažiau kreiptis į agentūras ir jas daugiau organizuoti pati.

Egzotika: patys susiplanavę kelionę po Dubajų, Lisauskai vėliau ryžosi pakeliauti ir po Pietryčių Aziją. / D. Lisauskienės asmeninio archyvo nuotr.

„Prieš penkerius metus su vyru išdrįsome patys susiorganizuoti kelionę į Dubajų, iš agentūros įsigijome tik skrydį. Suradome ir išsinuomojome apartamentus, patys į juos nuvykome viešuoju transportu. Supratę, kad galime savarankiškai susiplanuoti kelionę į tolimą šalį, nusprendėme pakeliauti po Pietryčių Aziją, – pasakoja Dalia. – Prieš pat pandemiją taip ir padarėme – aplankėme Malaiziją ir Singapūrą. Ši kelionė, į kurią vykome mūsų santuokos metinių proga, buvo labai egzotiška ne tik dėl tolimų šalių, bet ir nenumatytų nuotykių.“

Pandemijos įkaitai

Į Pietryčių Aziją Lisauskai išsiruošė prieš pat prasidedant pasaulinei pandemijai, nė nenutuokdami, kas jų laukia.

Keliautojai labai ilgai planavo kelionę, į jos organizavimą įdėjo daug darbo, numatė daug nakvynių ir įvairių lankytinų vietų. Ruošiantis išvykti 2020 m. kovo pradžioje, pasigirdo kalbų, kad dėl plintančio koronaviruso įvairiose pasaulio šalyse gali būti paskelbti karantinai. Vis dėlto pandemija dar nebuvo paskelbta, ir oro linijos nesutiko grąžinti pinigų už bilietus, jei lietuviai nuspręstų neišvykti. Tad pora apsisprendė skristi, tikėdamasi geriausio.

„Viduryje atostogų draugai ir artimieji mums pradėjo rašyti, kad įvairiose šalyse skelbiami karantinai, atšaukiami skrydžiai, užsidaro oro uostai. Vyravo tokia sumaištis, kad Lenkijos oro linijos, kurių paslaugomis naudojomės, nė nesiteikė mums pranešti, kad mūsų skrydis atšauktas“, – prisimena D. Lisauskienė.

Gyvenant tempu darbas–namai, savaitės lekia nepastebimai. Tačiau per vieną kelionės savaitę tiek patiriame, kad prisiminimų užtenka ilgam.

Apie atšauktą skrydį Lisauskai sužinojo tik perskaitę naujienas vienoje keliautojų grupėje socialiniame tinkle. „Dar nebuvo užsidariusios Turkijos oro linijos, tad drebančiomis rankomis pirkome nepigų bilietą namo, svarstydami, ar draudimas grąžins pinigus. Tuo metu tėvai namie ėjo iš proto, įsivaizduodami, kad mes Azijoje liksime uždaryti mažiausiai metams. Mama su anyta net pradėjo dalytis mūsų vaikus, svarstyti, kuri kurį augins, – šyptelėjo Dalia. – Mums išskrendant, Malaizija jau ruošėsi užverti sienas, oro linijos dirbo priešpaskutinę dieną. Labai džiaugiamės, kad pavyko sėkmingai grįžti namo.“

Jautėsi it raupsuotieji

Pašnekovė pripažįsta šios kelionės metu išgyvenusi ne vieną keistą patirtį. Kadangi tuo metu koronavirusas labiausiai išplito Italijoje, Malaizijoje europiečių prisibijota. Iš Lietuvos atvykusiems keliautojams daug kliūčių nebuvo. Tačiau vietiniai gyventojai ir turistai iš Azijos lietuvių akivaizdžiai vengė, nenorėdavo keltis tuo pačiu keltuvu, plaukti ta pačia valtele.

„Priėję vietiniai kartais nedrąsiai klausdavo, iš kokios esame šalies, kiek pas mus fiksuota susirgimo atvejų, – pasakoja D. Lisauskienė. – Pusę kelionės jautėmės it raupsuotieji, nes aplinkiniai mūsų bijojo ir varstė įtariais žvilgsniais. Kita vertus, prasidėjus pandemijai, lankytinose vietose buvo nedaug žmonių, tad galėjome laisvai jas apžiūrėti, išvengdami turistų minių.“

Situacija: keliaujant po Malaiziją ir Singapūrą, pasidėjo pasaulinė pandemija. Buvo sudėtinga sugrįžti namo, tačiau pavyko be turistų spūsties apžiūrėti lankytinas vietas. / D. Lisauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Malaizijoje pora mėgavosi pasivaikščiojimais pustuščiais Langkavio salos paplūdimiais, o sostinėje Kvala Lumpūre aplankė vieną iš aukščiausių pasaulio pastatų „Petronas Twin Towers“ ir šventyklą uoloje – Batu urvus. Ant įžymiųjų spalvotų šventyklos laiptų jiems pavyko įsiamžinti be žmonių fone, o tai iki pandemijos būdavo tiesiog neįmanoma.

Egzotiška Lietuvoje

Po daug iššūkių sukėlusios kelionės, net ir pasibaigus pandemijai, šeima kurį laiką vengė tolesnių šalių. Tai tapo puikia proga dar aktyviau keliauti po Lietuvą.

Vyresnysis sūnus su tėvais keliauja retai, tad D. Lisauskienei džiugu, kad bent jaunėlis su malonumu vis dar drauge leidžiasi į kelionę. Nors Lietuvoje kelionių džiaugsmą gali kiek pritemdyti prasti orai, atėjus pavasariui Dalia siūlo daugiau keliauti po gimtąją šalį.

Šiuo metu Lietuvoje ją labiausiai žavi nakvynės netikėtose vietose. Tai – vis labiau populiarėjanti tendencija mūsų šalyje. Ne tik šiltuoju metų laiku galima rinktis nakvynę medyje (namelyje ar palapinėje), kupole, danielių aptvare ir pan.

„Labiausiai mums įsiminė nakvynė Zaraso ežero Didžiojoje saloje, statines primenančiuose nameliuose ant ežero kranto, – pasakoja Dalia. – Nameliai įrengti gana asketiškai, tualetai bendri su kitais poilsiautojais. Tačiau rytais pabusti ant ežero kranto buvo tiesiog nuostabu. Šalia įrengti paplūdimiai, krepšinio aikštelė, vandens pramogos vaikams, ežere yra vandens batutų parkas visai šeimai. Kad būtų pigiau, patariu nakvynę šioje ar kitoje neįprastoje vietoje užsisakyti prieš pat sezoną. Tada orai jau bus geri, o kainos šiek tiek mažesnės. Šiuo metu taip pat svajoju apsilankyti Kupiškio marių pakrantėje stovinčiuose nameliuose ant vandens ir, žinoma, aplankyti to krašto apylinkes.“

Keliaudama į tam tikrą Lietuvos kraštą D. Lisauskienė parengia turiningą programą. Pavyzdžiui, lankydamasi Zarasuose, šeima ne tik nakvojo nameliuose ant ežero kranto, bet ir aplankė keletą kitų ežerų, Stelmužės ąžuolą, apžiūrėjo pačius Zarasus.

Gimtinė: D. Lisauskienei labiausia patinka keliauti po Lietuvą ir atrasti dar nematytų vietų. Ypač sužavėjo Dumsių žemyninė kopa./  D. Lisauskienės asmeninio archyvo nuotr.

„Tą pačią vasarą atostogavome ir garsiojoje Zakinto saloje Graikijoje, nuo kurios grožio alpsta visi turistai. Artėjant rudeniui, sūnus, kuriam tuo metu buvo dvylika metų, pasakė, kad įsimintiniausia jo vasaros kelionė vis dėlto buvo ne Graikijoje, bet Zarasuose“, – šypsosi ji.

Netikėti atradimai

D. Lisauskienę sužavėjo ir Lietuvoje stūksančios žemyninės kopos. Praėjusią vasarą ji su šeima aplankė Jonavos rajone esančią Dumsių žemyninę kopą, po kurią vaikštant atrodo, kad esi pajūryje. Pasak pašnekovės, verta aplankyti ir Rūdninkų girios žemynines kopas, ir už Vilniaus esančią Bartkuškio žemyninę kopą.

„Pernai iš naujo atradome ir Rusnę, Šilutės rajoną, Dreverną, Svencelę. Dabar po daugelį Lietuvos miestelių keliauti labai gražu, nes jie sutvarkyti, įrengti dviračių takai ir kita infrastruktūra, – pastebi ji. – Sužavėjo ir Lietuvos Venecija – Mingės kaimas. Ši vietovė įsirėžė į atmintį ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl geros širdies vietinių gyventojų. Iš Mingės galima didesniu laivu nuplaukti į Nidą – kelionė į vieną pusę trunka kelias valandas. Tačiau mes norėjome plaukti ne į Nidą, o labiau pažinti patį Mingės kaimą ir jo apylinkes. Pradėjau klausinėti vietinių, kas galėtų tokią kelionę pasiūlyti, bet niekas tokios paslaugos neteikė. Vis dėlto vienas vyras, pastebėjęs, kad delsiame išvykti, vis vaikštome, fotografuojame, pasiūlė paskambinti kitoje upės pusėje gyvenančiam seniūnui. Šis sutiko padėti ir suorganizavo asmeninį pasiplaukiojimą mažu laiveliu Mingės kaimu ir kitais kanalais iki pat marių su daugybe įdomių istorijų. Nors mėgstu viską planuoti, tokie nutikimai būna patys smagiausi.“

Miestų trauka

Keliones po miestus ir gatvės meną mėgstanti D. Lisauskienė su šeima lankėsi ir Marijampolėje, kurioje kasmet vyksta tarptautinis kūrybinis simpoziumas MALONNY ir miesto pastatai nuolat pasipuošia naujais piešiniais.

„Buvo smagu su žemėlapiu rankoje ieškoti netikėčiausiose vietose užslėptų gatvės meno darbų, taip pat romantiškai pasivaikščioti Poezijos parke, kuriame veikia šviečiantys fontanai, patekę į Lietuvos gražiausių fontanų trejetą“, – atskleidžia pašnekovė.

Kai neturi daug laiko, vilniečiai Lisauskai keliauja ir aplink Vilnių. Nors sostinės apylinkės jau išmaišytos, šeimai smagu tuos pačius gamtos objektus aplankyti skirtingais metų laikais.

„Kovo pradžioje, kol buvo žiemiški orai, dar kartą ėjome netoli Trakų esančiu Varnikų pažintiniu taku. Jis atrodė visai kitaip nei šiltuoju periodu, tad buvo įdomu juo eiti kitomis sąlygomis. Neturintiems laiko ar nenorintiems važiuoti kur nors toli patariu aplankyti tas pačias vietas Lietuvoje skirtingais metų laikais – įspūdis bus visai kitas“, – rekomenduoja Dalia.

Kaimyninių šalių įdomybės

D. Lisauskienė pasakoja socialiniuose tinkluose mėgstanti skaityti kitų keliautojų įspūdžius iš kelionių po Lietuvą. Pašnekovė parengė trumpas atmintines apie tai, ką vertingo galima pamatyti įvairiuose Lietuvos miestuose.

Savo kelionių atradimais pašnekovė dalijasi socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje „Kelionių kolekcionierė“.  Norintiems keliauti už Lietuvos ribų Dalia siūlo vykti į kaimynines šalis ir ten paieškoti mažiau žinomų objektų.

Atradimai: atšilus orams, Dalia siūlo nukeliauti į mažiau žinomus kaimyninių šalių miestelius. Pavyzdžiui, Latvijos pajūrio miestelį Saulkrastus, kurio apylinkėse galima rasti įspūdingo dydžio Lauču akmenį, Vidžemės uolas. / D. Lisauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Lisauskų šeimą savo ramybe ir netoliese esančiais lankytinais objektais sužavėjo mažiau žinomas Latvijos pajūrio miestelis Saulkrastai. Pačiame miestelyje yra Baltoji kopa, o pavažiavus už jo – įspūdingo dydžio Lauču akmuo, stūksantis pajūryje, ir Vidžemės uolos.

Pasak pašnekovės, kaimynėje Lenkijoje verta apsilankyti tarp trijų ežerų įsikūrusiame Augustavo kurortiniame miestelyje ir paplaukioti laivu vandens kanalais, pasimėgauti maudynėmis ežeruose ir tiesiog naujais vaizdais. Išvyką į Augustavą Lisauskai priderino prie kelionės į Marijampolę. Vieną naktį jie nakvojo Suvalkijoje, kitą – Lenkijos pasienio miestelyje.

„Norėtume aplankyti ir netoli Talino esantį paskendusį Rummu kalėjimą. Sovietų laikais čia veikė kalkakmenio kasyklos, kuriose dirbo kaliniai. Šiandien kalėjimas yra pusiau užlietas vandens ir atrodo labai įspūdingai. Tad čia vyksime, kai tik parengsime maršrutą į Estiją“, – sako Dalia.

Atrasti savo keliavimo būdą

D. Lisauskienė mėgsta aktyvias, gausias skirtingų vaizdų ir patirčių keliones. Visą savaitę leisti viename viešbutyje – ne jai. Todėl keliautoja neretai derina skirtingus keliavimo būdus. Pavyzdžiui, dalį atostogų laiko gyvena viešbutyje, pasirinkusi paketą „viskas įskaičiuota“, dalį – nuomojasi studijos tipo apartamentus ir aktyviai keliauja.

Netrukus Dalia su vyru skris į Malagą ir keliaus po Ispanijos Andalūzijos regioną. Per septynias paras keliautojai pakeis net penkias nakvynės vietas. Iš pradžių keliaus intensyviai, o kelionės pabaigoje leis sau daugiau atsipūsti kurortiniuose miesteliuose. Pasak pašnekovės, tikrai verta bent kartais susiorganizuoti kelionę pačiam, aklai nepasitikėti agentūromis.

„Taip net ir keliaujant į populiariąją Turkiją galima surasti daug įdomesnių, lietuvių rečiau lankomų viešbučių ir miestelių, – sako ji. – Man patinka pačių organizuotų kelionių teikiamas adrenalinas, vis nauji vaizdai, patirtys. Kai keliauji su agentūra, tave visur nuveža ir parveža, o šiuo atveju turi pats viską surasti, susikalbėti, nepasiklysti.“

D. Lisauskienės asmeninio archyvo nuotr.

D. Lisauskienė pataria nebijoti išbandyti skirtingų keliavimo būdų ir atrasti sau tinkamiausią. Juk tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Pačiai pašnekovei prireikė laiko, kol išmoko šią pamoką.

Neapsiriboti viešbučiu

Dalia pasakoja prieš dešimt metų nusprendusi leistis į pirmąją tolimesnę užsienio kelionę į Egiptą su paketu „viskas įskaičiuota“. Tokios atostogos lūkesčių neišpildė tiek dėl vietinių gyventojų mentaliteto, tiek dėl paties viešbučio. Tad padarė klaidingą išvadą, kad neverta rinktis atostogų musulmoniškuose kraštuose.

Tik po dešimtmečio Dalia nusprendė suteikti dar vieną šansą šiai kelionių krypčiai ir apsilankė Turkijoje, ją tiesiog įsimylėjo – užbūrė gamtos, ypač kalnų, grožis, saugumo jausmas ir vietinių draugiškumas.

„Pirmą kartą į Turkiją nukeliavome visa šeima, keturiese. Supratau, kad savaitę leisti viename viešbutyje per daug nuobodu. Tad antrą kartą vykdama į Turkiją kelionę organizavau savarankiškai, iš agentūros nusipirkome tik skrydį. Rinkausi mažiau žinomą šios šalies regioną – Fetiją, per savaitę pakeitėme keletą viešbučių. Taip galėjome geriau susipažinti su šalimi, pajausti daugiau autentikos, – pasakoja ji. – Man kartais liūdna, kad lietuviai gana ribotai pažįsta Turkiją. Dažniausiai atostogoms pasirenkamas Alanijos regionas, kuriame nėra nei kalnų, nei didelio gamtos grožio, pro langą matyti tik didžiulis viešbučių kompleksas. Tačiau ši šalis yra kur kas įvairesnė. Tad skatinu išbandyti įvairius keliavimo būdus. Jei savaitę praleidote Turkijoje prie baseino ir sakote, kad šalis nepatiko, galbūt tiesiog atostogų modelis buvo ne tas?“

Kad būtų ką prisiminti

D. Lisauskienė pasakoja į užsienį keliaujanti bent du kartus per metus. Nors kelionės reikalauja išlaidų, pašnekovė pripažįsta, kad jos šeimoje keliavimas yra prioritetas. Dėl jų Lisauskai atsisako prabangos prekių ir  restoranų.

„Netgi turime savo šeimos anekdotą. Vyras man sako: „Mums jau reikėtų naujesnio automobilio...“ Aš: „Aš taip pat manau. Tik turėk omenyje, kad metus ar dvejus teks susilaikyti nuo kelionių.“ Vyras: „Žinai, visai geras tas mūsų automobilis...“ – juokiasi Dalia. – Man pavyksta susidėlioti kelionės biudžetą ir jo laikytis. Taip pat kelionės metu pasidomiu akcijomis. Pavyzdžiui, Italijoje įėjimas į Pompėją mūsų keturių asmenų šeimai būtų kainavęs apie 60 eurų, bet pataikėme per Muziejų savaitę ir nieko nemokėjome. Tačiau, jei kelionės metu sutaupome muziejui, nereiškia, kad tą patį vakarą pravalgysime tuos pinigus restorane. Juk nežinome, kur bus papildomų išlaidų.“

D. Lisauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Pašnekovės teigimu, net ir neturint daug lėšų galima keliauti. Tik reikia iš anksto pasidomėti akcijomis ir neišlaidauti nebūtiniems pirkiniams ar pramogoms, kelionės metu dažniau gaminti maistą patiems.

Pasak Dalios, kelionės jai suteikia labai daug. Smagūs kelionių prisiminimai šildo tiek žvarbiais žiemos vakarais, tiek sunkesnėmis dienomis. Didelį džiaugsmą pašnekovei teikia ir pats kelionės planavimas, jos laukimas.

„Gyvenant tempu darbas–namai, savaitės lekia nepastebimai. Tad kartais net atrodo, kad nėra ką prisiminti, nes visos dienos panašios viena į kitą. Tačiau per vieną kelionės savaitę tiek patiriame, kad prisiminimų užtenka ilgam, – pastebi ji. – Jei nenorite senatvėje liūdėti, kad gyvenimas pralėkė lyg viena diena, – daugiau keliaukite!“