Quantcast

Savivaldybės planai prie Seimo statyti konferencijų centrą kelia aistras parlamente

Vilniaus miesto savivaldybei siekiant susigrąžinti prie Seimo esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir ten pastatyti konferencijų centrą, parlamente kilo abejonių dėl tokių planų, esama ir raginimų su savivaldybe derėtis iš naujo.

Laikinoji Seimo kanclerė Vaida Servetkienė trečiadienį informavo Seimo valdybą, kad parlamentas nevykdo 2004 metais su sostinės savivaldybe pasirašytos panaudos sutarties, pagal kurią šalia parlamento rūmų esantis sklypas Seimo kanceliarijai perduotas 99 metams ir dabar ten įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nors jis turi būti naudojamas viešbučiams, restoranams, prekybos ir komerciniams objektams statyti.

„Seimas nevykdo panaudos sutarties sąlygų“, – sakė kanclerė ir pabrėžė, kad savivaldybė dėl to gali vienašališkai nutraukti sutartį.

Pasak V. Servetkienės, Seimo kanceliarija planuoja su savivaldybe pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kad savivaldybei būtų perduodamas maždaug dviejų hektarų sklypas prie Seimo rūmų A. Goštauto gatvėje.

Čia įrengus daugiafunkcę miesto erdvę su tarptautinio lygio konferencijų centru, joje Seimo kanceliarijai būtų skirta 260 automobilių stovėjimo vietų. Be to, automobilių statymas būtų užtikrintas ir statybų metu.

Taip pat savivaldybė įsipareigotų teritorijoje esantį paminklą žuvusiam nepriklausomybės gynėjui kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui išsaugoti bei palikti prieinamą visuomenei.

„Tai, mes kaip Seimo kanceliarija, laikome labai geru rezultatu, nes abipusiai geranoriškai sutarėme dėl abiejų pusių poreikių tenkinimo“, – trečiadienį sakė laikinoji kanclerė.

„Tai tikrai atitinka mūsų poreikius – Seimo ir Seimo kanceliarijos. Tokiu būdu mes išlaikome ir esamą situaciją, kas mums ypač aktualu, tai būtent esamą parkavimo vietų skaičių, kalbant apie ateitį. 260 parkavimo vietų Seimas turės“, – pabrėžė ji.

Seimo valdybos posėdyje dalyvavęs Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis atkreipė dėmesį, kad dabartinė situacija, kai komercinės paskirties sklypas naudojamas panaudos pagrindais, pažeidžia Žemės įstatymą.

Tai, mes kaip Seimo kanceliarija, laikome labai geru rezultatu, nes abipusiai geranoriškai sutarėme dėl abiejų pusių poreikių tenkinimo.

„Dabar tas sklypas primena automobilių turgų, yra nesutvarkytas, nesutvarkytos dangos. Kadangi tai prestižinė miesto vieta, mes matytume galimybę, kaip geriau tą vietą įveiklinti“, – sakė vicemeras.

Opozicijai atstovaujantys Seimo valdybos nariai siūlė sklypo neatiduoti savivaldybei, o derėtis iš naujo dėl panaudos sąlygų arba jį perimti valstybės žinion.

„Siūlyčiau su savivaldybe derėtis dėl sąlygų pakeitimo, o ne matyti vienintelį kelią – atiduoti savivaldybei ir tegu ten stato, ką nori, ir tegul būna ten, kas nori. Įrašome sąlygą – kai pastatys nacionalinį stadioną, įrodys, kad geba tokio masto projektus įgyvendinti, tada ir priimkime kokius nors sprendimus“, – sakė Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragino klausimo nepolitizuoti, juoba, kad dėl sutarties pasirašymo sprendžia Seimo kanceliarija, o politikų sprendimo tam nereikia.

„Ką politikai gali daryti, tai gali priimti įstatymus. Turime Lukiškių aikštės įstatymą, jeigu norite imtis iniciatyvos, galime turėti ir parkavimo aikštelės įstatymą, bet nemanau, kad tai būtų protingas kelias“, – atkirto ji A. Mazuroniui.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat teigė nemanąs, kad prie Seimo reikėtų statyti konferencijų centrą.

„Galbūt mes pirmiausia turėtume kalbėti apie panaudos sutarties pakeitimą, o ne jos nutraukimą. Nebent iš tiesų yra toks griežtas savivaldybės noras nutraukti panaudos sutartį. Bet kodėl tada neina kalba apie Nepriklausomybės aikštę, apie fontano teritoriją? (...) Aš labai abejoju, ar tikrai reikalingas tas konferencijų statinys čia, aikštelėje, kur 260 parkavimo vietų numatoma“, – sakė jis.

„Valstietis“ Jonas Jarutis siūlė sklypą prie Seimo perimti valstybės reikmėms.

„Šiandien neturime idėjų dėl Seimo plėtros, bet ateityje gali atsirasti. Yra dar vienas kelias – paimti šį sklypą valstybės poreikiams iš savivaldybės ir skirti Seimui. (...) Jeigu bus užstatyta ta vieta, nieko jau nebedarysi, plėtros galimybės bus nulinės“, – tvirtino jis.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas prisipažino taip pat nesąs sužavėtas savivaldybės sumanymo.

„Nesu fanas, kad čia, šalia Seimo, būtų kas nors statoma. Mano vizija būtų – kad visiškai gražiai veikianti automobilių aikštelė plius Artūro Sakalausko žūties įamžinimo vieta normaliai sutvarkyta, padarytas privažiavimas, padarytas atminties parkelis. Išlaikyti tą pusiau žalią erdvę sutvarkius dangą, gal to ir užtektų“, – svarstė jis.

Kita vertus, parlamentaras atkreipė dėmesį, kad savivaldybei vienašališkai nutraukus sutartį Seimas išvis nieko negalėtų tikėtis.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra pritarusi bendradarbiavimo sutarčiai ir ją pasirašiusi.

Seimo kanceliarija to dar nepadarė dėl politikams kilusių klausimų ir abejonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Romas

Romas portretas
Viskas paprasta. Kuo daugiau statybų, tuo daugiau kažkas į kišenę susiberia. Ir nesvarbu, kad tų konferencijų salių kaip šieno.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių