Nutarimo projektą dėl Vilniaus-Kauno dvimiesčio su bendra transporto sistema, ekonomikos kryptimis, kultūros mainais Seime registravo keturi liberalai: Jonas Liesys, Juozas Baublys, Jonas Varkalys ir Ričardas Juška. 

Jie siūlo Seimą įpareigoti Vyriausybę pradėti įgyvendinti projektą bei pripažinti jį ypatingos valstybinės svarbos.

Liberalų nuomone, Vilniaus-Kauno dvipolis sujungtų didžiausių Lietuvos miestų kultūrinį, ekonominį ir žmogiškųjų resursų potencialą į vieną visumą, pavyzdžiui, sukuriant greito susisiekimo sistemą tarp miestų. 

Be to, projektas būtų svarbus didinant rytų Lietuvos gyventojų saugumą, jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų incidentai. Projektas, anot iniciatorių, taip pat priartintų valstybės institucijas prie Lietuvos geografinio centro, geriau būtų išnaudojamos Kauno oro uosto ir „Rail Baltica“ geležinkelio galimybes.

Susitarimą dėl dvimiesčio projekto, vertinto daugiau nei 1,45 mlrd. eurų, dar 2002 metais pasirašė tuometiniai Vilniaus ir Kauno vadovai Artūras Zuokas ir Erikas Tamašauskas, bet 2013 metais jis sustabdytas dėl lėšų stygiaus.    

Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS yra sakęs, kad kalbos apie dvimiestį buvo „palaidotos praktinėmis problemomis ir neįvykdytais pažadais“: „Jeigu būtų integruotos vilniečio ir kauniečio kortelės,(...) galbūt tai būtų leidę ateityje ir traukiniu naudotis ta pačia kortele. Tai būtų tikri, rimti žingsniai link dvimiesčio, paskatintų jausmą, kad mes gyvename kartu bendroje erdvėje“. 

Dvimiesčio sukūrimas numatytas Lietuvos bendrajame plane.