Trečiadienį parlamentinė Valstybės istorinės atminties komisija aiškinosi, kokiu pagrindu pernai surengtos kūrybinės dirbtuvės dėl memorialo Lukiškių aikštėje statybos ir kas turėjo paskelbti laimėtoją.

„Iš tikrųjų situacija – nestandartinė, tokios dar nesu matęs per savo netrumpą gyvenimą, kada lyg yra konkursas, bet jo nėra juridiškai, lyg yra komisija, bet jos nėra juridiškai. Pirmą kartą girdžiu, kad tos komisijos darbo dokumentai yra įslaptinti. (...) Kas dar įdomiausia – nė viena institucija oficialiai nepaskelbė nugalėtojo“, – po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas.

Komisijos narys Povilas Urbšys taip pat sakė, kad sudaryta iliuzija, jog nugalėtojas yra, bet jis iš tiesų neegzistuoja.

„A. Labašauskas nėra laimėtojas, jam negali būti suteikti nepamatuoti lūkesčiai. Jūs jam pasakykite, kad jis nėra laimėtojas“, – kreipdamasis į kultūros viceministrę Gintautę Žemaitytę kalbėjo P. Urbšys.

Jis teiravosi, kokiu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybei ketinama pervesti 500 tūkst. eurų Lukiškių aikštės memorialo projektui įgyvendinti.

Viceministrė savo ruožtu aiškino, kad Lukiškių aikštės memorialo laimėtojas atrinktas susumavus vertinimo komisijos ir visuomenės balsus. Juo tapo Andriaus Labašausko projektas Laisvės kalva, primenantis pokario partizanų bunkerį. 

Anot G. Žemaitytės, premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė Lukiškių aikštės sutvarkymo klausimams koordinuoti dirbtuvių nugalėtoją paskelbė viešai per spaudos konferenciją pernai lapkritį. 

„Paskui darbo grupė atsitraukė ir ištraukė pavedimą Kultūros ministerijai paskelbti laimėtoją. Tokia yra situacija. Dabar darbo grupėje aiškinamasi, kaip iš tos kolizijos išeiti“, – sakė viceministrė.

Seimo komisija nutarė kreiptis į premjerą Saulių Skvernelį, kad šis spręstų situaciją.

„Premjeras turi spręsti kultūros ministrės ar politinės vadovybės klausimą“, – sakė konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Be to, paaiškėjo, kad Lukiškių aikštės tvarkytojai teismui apskundė kūrybinių dirbtuvių nugalėtoju paskelbtą A. Labašausko projektą, nes jis nesuderintas su aikštės sutvarkymo projektu.

Byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

A. Gumuliauskas pripažino netikįs, kad memorialas iki šių metų gruodžio Lukiškių aikštėje galėtų būti pastatytas.

„Vėliava kompensuoja tuos visus dalykus. Jau dabar aišku, kad, ko gero, teks skelbti naują konkursą, kitaip čia nebus. Nežinau, kaip iš to galima išeiti juridiškai“, – sakė jis.

A. Gumuliauskas neigė, kad yra suinteresuotas sąmyšiu, nes yra vienas iš įstatymo autorių, kad Lukiškių aikštėje būtų pastatytas Vyčio skulptūra.

„Dabar mes kalbame, kaip reikia organizuoti konkursą, kaip išrinkti komisiją, kaip ta komisija turi dirbti ir galiausiai kaip komisija turi išrinkti konkurso nugalėtoją. Kai mes viso šito neturime, visuomenei yra neaktualu nei Vytis, nei partizanų bunkeris. Labai klysite, jeigu sakysite, kad čia yra priešprieša“, – BNS sakė Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas.

Projektas dėl Vyčio Seime inicijuotas, kai surengus kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje nugalėtoju pripažinta ne realistinė Vyčio skulptūra, o mišką ir kalvą primenantis paminklas. 

Pagal planą, memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki šių metų gruodžio 1-osios. Jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.

Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.