„Kaip viskas rutuliojasi, visi faktai tuos pasiūlymus, kurie dabar viešojoje erdvėje sklando, daro tikrai svarstytinus. Artimiausiu metu esame numatę kelti šį klausimą ir patariamajai Profesionaliojo scenos meno tarybai“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis.
Pasak ministro, būtina suprasti, kad „vien iškabos ar pavadinimo pakeitimas nieko nelems“, o svarbu, kokia būtų tokio teatro vizija ir turinys, kaip jie derėtų tarpusavyje.
Anot S. Kairio, tai svarstyti reikia svarstyti „pakankamai jautriai“, nes kalbama ne apie Rusijos, o Lietuvos rusų dramos teatrą, kuriame „veikia ir kuria mūsų piliečiai“.
„Turime vertinti visus niuansus, įvertinti visus argumentus, priimti geriausius sprendimus ir tikrai ne iš politinių kabinetų, o dirbant kartu su ekspertais (...). Manau, tikrai yra racijos apie tai diskutuoti, bet nenorėčiau, kad sprendimas būtų padiktuota politinės pusės. Reikia gerbti kultūros įstaigas ir kartu ieškoti sprendimų“, – sakė jis.
Turime vertinti visus niuansus, įvertinti visus argumentus, priimti geriausius sprendimus ir tikrai ne iš politinių kabinetų, o dirbant kartu su ekspertais.
Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova tvirtino, kad teatras šiuo metu visomis išgalėmis susitelkęs į pagalbą Ukrainai, nuo karo pabėgusiems gyventojams, ypač vaikams: jie gali nemokamai ateiti į spektaklius, dalyvauti teatro užsiėmimuose.
„Aktualiausia dabar yra proaktyvumas, kaip galime būti naudingi šioje situacijoje ir visos mūsų jėgos nukrypsta ten. O dėl pervadinimo – idėja, be abejo, nėra nauja. Bet Lietuvos rusų dramos teatras savo koncepcija pranoksta (pavadinimą – BNS)“, – sakė O. Polevikova.
Ji sakė dar prieš daugiau nei trejus metus dalyvaudama konkurse į teatro vadoves žadėjo skirti dėmesį skirtingų tautinių mažumų temoms, statomi spektakliai žydų kultūros, Holokausto tema, planuojami ir ukrainiečių dramaturgijos skaitymai, laimėjęs kūrinys galėtų būti pastatytas ir scenoje.
„Nusprendėme, kad mūsų teatre pradės veikti studijos baltarusių ir ukrainiečių aktoriams, vasarą, birželio mėnesį, kai mažėja žiūrovų, kai visi jau nori išvykti, kad reikia paruošti kitos produkcijos, kitos veiklos. Mes padarysime kelis festivalius, vienas jų bus skirtas Ukrainai ir jos dramaturgijai“, – kalbėjo ji.
Raginimus uždaryti dabartinį Lietuvos rusų dramos teatrą, o vietoje jo steigti naują, visas Lietuvos tautines mažumas kviečiančią įstaigą, išsakė režisierius Gintaras Varnas.
G. Varnas sako šią idėją siūlęs dar prieš kelerius metus ir tampa vėl aktuali stebint Rusijos karo Ukrainoje žiaurumus. Režisierius pabrėžė, kad siūlymas nėra susijęs su dabartinio Rusų dramos teatro veikla ir čia kuriančiais ar dirbančiais žmonėmis.
Tikisi rasti sprendimus dėl remonto
Lietuvos rusų dramos teatras ir ministerija tikisi rasti sprendimus dėl pastatų remonto, tačiau vis dar nesutaria dėl dešimtmetį atidėliotos stambesnės rekonstrukcijos,
Šį klausimą trečiadienį nagrinėjo ir Seimo kultūros komitetas, surengęs išvykstamąjį posėdį teatre, esančiame sostinės senamiesčio pašonėje.
Nesutarimai kilo teatrui nespėjus laiku užbaigti visų pasirengimo ir pirkimo procedūrų, kurių reikėjo pastato remontui, dėl to Vyriausybė nusprendė pernai teatro rekonstrukcijai objektui nebeskirti 14 mln. eurų finansavimo.
Kultūros ministerijos atstovai ragina teatrą atsisakyti rengti techninį rekonstrukcijos projektą, o už jam skirtas lėšas imtis einamųjų remonto darbų, nes finansavimo artimiausius metus skirti nepavyks. Teatro vadovybė sako, kad šis svarbus kultūrinis objektas yra itin prastos būklės ir ji tik blogėja.
Anot kultūros ministro S. Kairio, istorinė ir kultūrinė pastato reikšmė yra suprantama, bet praradus galimybę skirti europinį finansavimą, artimiausiu metu jam lėšų neatsiras. Be to, anot jo, Vilniaus regionas nėra įtrauktas į naują finansinę perspektyvą, yra begalės jau pradėtų projektų, kuriems taip pat reikia lėšų.
„Klausimas yra paprastas – ar teatrui reikia finalizuoti techninį projektą? Manome, kad jei finalizuojame, turime aiškų likutį lėšų, kurio reikia finalizavimui, tai mes savo nuomonę esame perdavę, kad tą likutį galbūt prasmingiau išnaudoti sanitarinių patalpų sutvarkymui, remontui. (...) Kol prieisime prie konkretaus šaltinio, jūs tą projektą turėsite daryti iš naujo“, – sakė jis.
„Matome, kad apie 60 tūkst. gali būti panaudota, mūsų nuomone, tikslingai“, – pridūrė ministras.
Be kita ko, ministerija parengė ir audito išvadą, kuriame ragina teatrą nutraukti techninio projekto rengimą.
Teatro atstovai priminė, kad 2013-iaisiais buvo parengtas dviejų teatrui priklausančių pastatų J. Basanavičiaus g. 13 ir Mindaugo g. 8 techninis projektas, juo siekta atkurti senojo pastato pradinį, architektų sumanytą, teatro išplanavimą ir interjerą bei naujai įrengti šalia esantį pastatą, kuriame buvo suplanuota moderni nauja daugiafunkcinė salė.
Ir nuoširdžiai užjaučiu teatro žmones, kad jie priversti dirbti tokiomis sąlygomis. Ministerija turėtų rasti kažkokį išeities planą.
Tačiau tariantis su Kultūros ministerija tuometinė teatro vadovybė nutarė teatro rekonstrukciją pradėti nuo naujesnio pastato. 2017–2019 metais surengti du viešieji konkursai rangovo darbams pirkti, tačiau dėl teisinių aplinkybių ir užsitęsusio bylinėjimosi su potencialiais rangovais įsigyti paslaugų nepavyko.
Teatro vadovams, taip pat ir režisieriams teigiant, kad aktoriai, taip pat ir užsiėmimus čia lankantys vaikai juose netgi stato indus per stogą varvančiam vandeniui surinkti, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis kvietė rasti kokią nors išeitį.
„Šita problema neturi nieko bendro su nacionaliniu nesupratimu teatro. Tai yra absoliučiai techninis klausimas, kalbame tik apie pastatą. Ir nuoširdžiai užjaučiu teatro žmones, kad jie priversti dirbti tokiomis sąlygomis. Ministerija turėtų rasti kažkokį išeities planą, gal net pakeičiant pastatą trupei – nežinau, improvizuoju – ar kažkaip kitaip išsprendžiant klausimą“, – kalbėjo parlamentaras.
Teatro vadovė O. Polevikova patikino, kad teatro vadovybė nėra kategoriška, nori eiti į kompromisus ir prašo „aiškumo ir tolesnio dialogo“.
„Jei Kultūros ministerija savo planą nors kažkokį įvardintų, pasidalintų, ką galvoja, ką planuoja, kad mes pasijustumėme matomi – man būtų daug lengviau. Nes dabar atrodo, kad mes susirūpinę vieni – nesakau, kad tai tiesa, bet taip atrodo“, – kalbėjo ji.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius savo ruožtu teigė, kad Vyriausybė išbraukė finansavimą projektui Finansų ministerijos siūlymu, įvertinus, jog jo rengimas užsitęsė per ilgai.
„Nerenkime investicinių projektų „į stalčių“ už 30 milijonų, jei teka stogas – tvarkykime stogą. Yra resursai, yra avarinė situacija, kaip apibrėžta įstatymuose“, – paragino jis.
O. Polevikova BNS sakė esanti patenkinta pokalbiu ir tikisi sprendimų dėl finansavimo.
„Tų variantų tikrai yra daugiau, supraskite, kad ne vien klausimas, ar laukti 10 mln. ir tvarkyti viską, ar viską daryti palaipsniui. Esmė, kaip tai mato Kultūros ministerija, ką jie pasiruošę padaryti, kokias galimybes jie turi, ko mes galbūt nežinome, nematome“, – teigė ji.
„Tas dialogas, man atrodo, šiandien užsimezgė, grįžome prie susitarimo taško ir tikrai vilčių yra“, – tvirtino teatro vadovė.
Naujausi komentarai